Atidarytas devynerius metus kurtas Tekančios Saulės šalies sodas

Šeštadienį Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose atidarytas devynerius metus kurtas japoniškas sodas.

Botanikos sodas – tinkama vieta

VU Botanikos sode šeštadienį vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi pasmalsauti. Čia atidarytas devynerius metus kurtas japoniškas sodas. Kad šventė įgautų daugiau japoniškos dvasios, sode vyko koto muzikos koncertas, vėliau svečiai buvo supažindinti su arbatos gėrimo tradicijomis, grožėjosi ikebanos puokštėmis.

Prieš daugiau nei dešimt metų kilusi idėja įrengti japonišką sodą, kelerius metus ir liko tik idėja, kaip sakė VU Botanikos sodo mokslo darbuotojas dr. Darius Ryliškis. Tačiau vėliau išreiškę savo norą Japonijos ambasados Lietuvoje atstovams, 2003 m. sulaukė dviejų kraštovaizdžio kūrėjų iš Japonijos vizito.

„Botanikos sode buvo rasta vieta, kuri, mūsų manymu, turėjo atitikti visus japoniško sodo reikalavimus. Ponai Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę pas mus, patvirtino, kad vieta tinkama. Buvo status šlaitas, galimybė atvesti natūraliai tekantį vandenį“, - apie japoniško sodo kūrimo užuomazgas pasakojo dr. D.Ryliškis.

Atgabenta 500 tonų lauko riedulių

Po pusmečio japonų kūrėjai parengė ir padovanojo Botanikos sodui japoniško sodo projektą. Pašnekovas teigė, jog iš pradžių svarstyta, kad sodą galbūt galėtų įkurti patys japonų architektai su savo komandomis, tačiau sąmata siekė milijoną litų.

„Tokių pinigų gauti nepavyko, nors tuomet teikėme keletą projektų tiek japonų, tiek lietuvių fondams. Bet, pasaulyje yra gerų žmonių. Atsirado rėmėjų, kurie mums vis išskirdavo po kelias dešimtis tūkstančių litų“, - sakė pašnekovas.

Vadovaujantis parengtu planu buvo pradėti japoniško sodo kūrimo darbai. Pirmiausia atgabenta 500 tonų lauko riedulių. 2008 m. jie buvo sudėlioti, formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą. Įrengtas upelis su kriokliu, vėliau tvenkinys su vadinamąja vėžlio sala, apžvalginiai takai. Kai konstrukciniai darbai buvo baigti, prasidėjo sodo kūrimo kasdienybė, kaip sakė botanikas.

„Mūsų darbuotojai dvejus trejus metus statė mažosios architektūros elementus, sodino augalus, klojo dangas ir t. t. Šiemet jau nusprendėme, kad didieji darbai baigti ir galima sodą atidaryti. Tačiau, žinoma, tikrasis sodas, apie tai kalbėjome ir su autoriumi ponu H.Watanabe, niekada nebūna pabaigtas. Nes augalai turi augti – tai yra procesas“, - kalbėjo mokslininkas.

Pasirinktas ankstyvasis Edo stilius

VU Botanikos sode įsikūręs japoniškas sodas Vilniuje yra vienintelė erdvė, kur galima pasigrožėti japoniškais želdynais, rytietiška aplinka. Augalų čia – apie 800-1000 rūšių. 0,5 ha plote japoniškas sodas buvo kuriamas vadovaujantis Edo periodo (1615–1867 m.) – japoniško pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais ir pavyzdžiais.

„Pasirinktas sodo modelis yra laisvesnis. Kartais japoniškas sodas yra griežtų taisyklių rinkinys. Pasirinkome ankstyvąjį Edo stilių, kai buvo kuriamas gamtos paveikslas. Tas stilius buvo arčiau širdies, nes mes, botanikai, esam labiau prie gamtos nei prie meno. Taip pat to stiliaus architektūra yra archajiška“, - vardijo pašnekovas.

Iš pat pradžių, pasak botaniko, buvo nuspręsta nesistengti padaryti visiškai tokio sodo, kokie yra Japonijoje. Jis buvo kuriamas naudojant vietines medžiagas. Kaip sakė dr. D.Ryliškis, svarbiausia buvo išlaikyti dvasią.

Taigi vietoj bambuko tvorų išdygo lazdyno tvoros, stogai buvo uždengti nendrėmis. „Jų yra ir japonų kultūroje, jei pažiūrėtume to periodo japoniškus sodus, medžiaga labai panaši, - sakė mokslininkas. – Kalbant apie augalus, ne viskas, kas auga Japonijoje, gali žiemoti pas mus. Tad rinkdami augalus stengėmės rinkti iš to regiono, bet daugiau iš kalnų, atšiauresnių vietų.“

Svarbiausia – matomas grožis

Japoniški sodai buvo kuriami kaip rojus, vėliau – pagal visatos modelį. Įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai: akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, akmenys – salas ar kalnus, nedideli medžiai – ištisus miškus.

Dauguma Edo periodo sodų yra dviejų rūšių: akmenų ir pasivaikščiojimų sodai. Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą.

Pašnekovo teigimu, projekto autorius, vertindamas įkurtą sodą, negailėjo gražių žodžių. Kaip jį vertins mūsų tautiečiai, parodys laikas. O pats botanikas teigė, kad kiekvienas geras pavyzdys, kad ir kokios kultūros jis būtų, geras tuo, kad žmogus mato grožį. Esą jį matydamas ir pats gerėja.

„Botanikos sodai galbūt vargiai nustebina daug keliaujančius žmones, bet Japonija tolima šalis, nedaug mūsiškių ten nuvažiuoja. Šiame sode, manau, žmogus galės prisiliesti prie tos įdomios kultūros“, - sakė dr. D.Ryliškis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Z I N A S

Z I N A S   portretas
Dalyvavau,mačiau, žinau. SODAS - 1. žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai; 2.parkas.(Dab. liet. k. žodynas).,, Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą." TIESA, KAIRĖNUOSE taip ir padaryta. Vaikščiojome aplink kūdrą, dirbtinį upeliūkštį - aukštyn, žemyn, sėdėjome ant kietų akmenų, nes suoliukų beveik nėra.Vaismedžių nėra.To gražaus vaizdo su raudonomis gėlėmis priekyje, spausdinto Vilniaus dienoje birželio 7 d. ir Sostinėje birželio 9 d. nėra, nuotraukos pasenusios, gal pernykščios. Nors Vilniaus diena 06-07 d. skelbė ...sodas Kairėnuose. NEMOKAMAI.BET Į JAPONIŠKĄ PARKĄ žmonės pateko tik mokėdami po 4 litus! Kiti - po 7 Lt, nes neperskrido oru virš Kairėnų ,,sodo".Ta pati apgaulinga fotkė buvo ir programos lape.Jei tradicinės muzikos koncerte stovintys ant skardžio žmonės būtų apalpę, jie būtų nusiritę į tą ežerą.Jokio saugumo! Iš arbatos gėrimo CEREMONIJOS - vaidinimo po pusvalandžio ėmėme eiti namo. Kiek galima linkčioti ir sudievinti lašelį artistams pilstomo skystimėlio?!Tai svetima katalikams. / / /

Z I N A I D A S

   Z I N A I D A S  portretas
Dalyvavau,mačiau, žinau. SODAS - 1. žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai; 2.parkas.(Dab. liet. k. žodynas).,, Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą." TIESA, KAIRĖNUOSE taip ir padaryta. Vaikščiojome aplink kūdrą, dirbtinį upeliūkštį - aukštyn, žemyn, sėdėjome ant kietų akmenų, nes suoliukų beveik nėra. Vaismedžių nėra. Dr.D.RYLIŠKIS ir Vilniaus diena pabrėžė ...500 tonų akmenų, net iki 25 t masės, kas reiškia Japonijos salas ir kalnus - senovės Dievų buveines. LIETUVOJE kalnų nėra, tik kalvos. Pagonių Dievai gyveno ne kalnuose. // To gražaus vaizdo su raudonomis gėlėmis priekyje, spausdinto Vilniaus dienoje birželio 7 d. ir Sostinėje birželio 9 d. nėra, nuotraukos pasenusios, gal pernykščios. Nors Vilniaus diena 06-07 d. skelbė ...sodas Kairėnuose. NEMOKAMAI. BET Į JAPONIŠKĄ PARKĄ žmonės pateko tik mokėdami po 4 litus! Kiti - po 7 Lt, nes neperskrido oru virš Kairėnų ,,sodo".Ta pati apgaulinga fotografija buvo ir Programos lape. Jei tradicinės koto muzikos , primenančios laidotuvių eiseną, koncerte stovintys ant skardžio žmonės būtų apalpę, jie būtų nusiritę į tą ežerą. Jokio saugumo! // Iš arbatos gėrimo CEREMONIJOS - vaidinimo po pusvalandžio ėmėme eiti namo. Kiek galima linkčioti ir sudievinti lašelį artistams pilstomo skystimėlio?! Tai svetima Lietuvos katalikams. / /
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių