- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje įtvirtinti demokratijos principai šalies piliečiams leidžia pasirinkti bet kokią religiją, o tam tikras religines bendruomenės vadinti sektomis – netikslu. Taip sako Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro vadovė, sociologė Milda Ališauskienė.
LRT Radijo klausytoja Irena susirūpino sektomis ir į jas Vilniaus gatvėse viliojančiais religijos liudytojais. „Vilniaus mieste pastaruoju metu vaikšto du augaloti vyrai, kurie praeiviams įkyriai siūlo religinę ar kitokią literatūrą. Jie kalba lietuviškai, bet su užsienietišku akcentu. Pastebėjau, kad mūsų gatvėse jie pasirodo kasmet. Šypsosi kaip Holivudo žvaigždės, kalba nepaprastai maloniai. Ar tai nėra viliojimas į sektas? Ir ar valstybės institucijos neturi su tuo kovoti?“ – teiraujasi klausytoja.
Jos teigimu, panašiai elgiasi ir grupelė žmonių prie Žaliojo tilto esančios transporto stotelės. Dažniausiai jie kalba rusiškai, kartais ir lietuviškai.
„Tos neaiškios literatūros platintojus pastebiu ne pirmus metus. Ir įdomu, ar mūsų dvasininkai kada nors pasidomėjo, ką jie siūlo“, – svarsto klausytoja.
Taip pat Irenai iš Vilniaus įdomu, ar atitinkami valstybės pareigūnai neturi išsiaiškinti, kas tie žmonės ir kodėl jie bruka savo knygas praeiviams.
Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro vadovė, sociologė Milda Ališauskienė pirmiausiai padėjo identifikuoti paminėtas grupes.
„Pirmuoju atveju spėčiau, kad jai teko susidurti su mormonų, t. y. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios nariais. Kitas minėtas klausytojos atvejis, manyčiau, yra Jehovos liudytojai, kurie tokiu būdu liudija apie savo tikėjimą ir dalijasi informacija apie tai“, – kalba socialinių mokslų daktarė.
Pašnekovė nesutinka su klausytojos pastebėjimu, kad tai yra viliojimas į sektas.
„Sakyčiau, kad šios bendruomenės, sociologiniu požiūriu, atstovauja religinių mažumų bendruomenes. Jų nebegalėtume vadinti sektomis“, – tikina M. Ališauskienė. Minėtos bendruomenės pasaulyje gyvuoja jau pusantro šimto metų.
„Lietuvoje Jehovos liudytojai taip pat veikė tarpukariu. Mormonų bendruomenė pradėjo veikti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę“, – pasakoja Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro vadovė.
Ji teigia norinti atkreipti dėmesį, kad kalbama apie religinių mažumų bendruomenes, kuriose jų tikėjimo liudijimas yra viena iš privalomo religinio gyvenimo dalių.
„Tai reiškia, kad žmonės, priklausantys tik šitoms religinėms mažumoms, privalo liudyti ir pasakoti apie savo tikėjimą. Tik tokiu būdu jie gali užsitarnauti išganymą po mirties“, – aiškina socialinių mokslų daktarė.
Lietuvos valstybė yra pasirinkusi laisvos demokratijos kelią, o religijos laisvės sąvoką įtraukia į pagrindinį savo dokumentą, t. y. Konstituciją, ir stengiasi ją įgyvendinti.
„Taigi Lietuvos piliečiai yra laisvi pasirinkti tikėjimą, jį išpažinti ir praktikuoti“, – mano pašnekovė.
Bet kokiu atveju, jeigu žmogų domina vienas ar kitas tikėjimas, jis gali pasidomėti juo ir nuspręsti, ar tai jam priimtina.
„Šiuolaikinis religinis laukas yra labai įvairus. Lietuvoje, gyventojų surašymo duomenimis, veikia daugiau nei 50 religinių bendruomenių“, – nurodo M. Ališauskienė.
Specialistės teigimu, kiekviena laisvė turi savo ribas, mat ji neturi peržengti kito žmogaus laisvės.
„Jeigu nenorite apie tai kalbėti su sutiktu žmogumi, taip ir pasakykite. Vienas laisvas kalbėti, kitas laisvas klausyti arba neklausyti“, – primena pašnekovė.
Jos žodžiais, oficialiuose bažnyčios dokumentuose yra kalbama apie tarpreliginį dialogą, o tai reiškia, kad ieškoma sąlyčio taškų ir su kitomis religijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą10
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...