Quantcast

Angelų sargų dieną – eiliniai nukentėjusiųjų skundai

Vilniaus 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Jonas Kalėda pareigūnu dirba jau beveik dešimtmetį, o visai neseniai savo vaidmenį iš realybės perkėlė ir į televizijos ekraną – vaidina pats save.

Per televiziją rodomo serialo bei Vilniaus policijos realybė skiriasi ir, nepaisydamas gausybės bėdų ar net visuomenės ne visada pagarbaus požiūrio į policijos pareigūnus, J.Kalėda niekada nesigailėjo pasirinkęs šią profesiją.

– Seriale vaidinate pareigūną. Ar serialo scenarijus panašus į sostinės policijos pareigūno gyvenimą? – Angelų sargų (policijos) dieną paklausėme tyrėjo J.Kalėdos.

– Ten daugiausia yra žmogžudysčių. Mūsų darbe vyksta analogiški nusikaltimai. Tačiau viskas vyksta ne tokiu tempu. Serialas, kuriame vaidinau, yra vokiško formato, nieko nepakeisi.

– Tačiau Vilniuje dažnai tenka susidurti su pavojingais nusikaltimais?

– Susiduriame su įvairiais nusikaltimais. Kiekvienas nusikaltimas yra pavojingas. Niekada nežinai, kada koks plėšikas ką sugalvos, ir kai važiuoji jo sulaikyti, nežinai, kokių užmačių jis turi.

Lygiai taip pat narkomanai ar alkoholikai...

Kiekvienas žmogus skirtingas ir į kiekvieną asmenį reikia žiūrėti atsargiai.

– Visgi kas per visus darbo metus buvo sunkiausia?

– Aš visiems pasakoju istoriją iš pačios savo karjeros pradžios. Budėtojas mums pranešė, kad paskambino asmuo ir atskleidė savo nusikaltimą. Atvykus jis nupasakojo, kaip auką nužudė, kur paslėpė ir viską parodė.

– Priprantama prie tokių psichologiškai sunkių akimirkų?

– Minėtas atvejis, aišku, buvo nemalonus – pirmą kartą tai pamačiau. Dėkui Dievui, buvo žiema ir jokio kvapo nebuvo – lavonai juk irsta.

– Kaip vertiname sostinės pareigūnų darbą?

– Apskritai pareigūnų darbą vertinu teigiamai. Jeigu nebūtų pareigūnų, aš neįsivaizduoju, kokia netvarka būtų Lietuvoje. Dabar ir pareigūnams dirbant yra nemažai netvarkos. Nespėjame dirbti, o komisariatuose etatai neužpildyti iki galo. Ir nemanau, kad žmonės labai veržtųsi dirbti pareigūnais, žinodami mūsų socialines garantijas ir atlyginimus.

– Kokios didžiausios problemos dėl socialinių garantijų?

– Kaip ir paprastiems mirtingiesiems, tos pačios – dėl ligų. Anksčiau pareigūnams būdavo kompensuojama 100 proc. atlyginimo. O dabar – kaip ir visiems. Nevalia susirgti, žmonės net sirgdami eina į darbą, nes kitaip neįmanoma pragyventi. Negali sau leisti tokios prabangos kaip sirgti.

– Visgi policininko profesija dar laikoma prestižine?

– Kiekvienas gal skirtingai atsakytų į šį klausimą. Aš didžiuojuosi, kad dirbu policijoje, ir labai džiaugiuosi, jog į šią sistemą atėjau. Bent jau kol kas nekeisčiau profesijos – ne vienus metus jau dirbu.

– Visuomenės požiūris nėra labai teigiamas pareigūnų atžvilgiu. Skaudu?

– Aišku, skaudu. Žmonės įsitikinę savo teisumu. Perdėtas įsitikinimas. Jie nemato kitos mūsų darbo pusės. Mes įvairiuose popieriuose paskendę, darome, kas įmanoma. Bet jie nemato net to "popierinio" darbo. Aš suprantu, kiekvienam žmogui gali būti nelaimė: telefonas pavogtas, rankinė pavogta, vagystė iš gyvenamosios patalpos. Kiekvienas asmuo dirba ir išmano savo darbą, bet ne visais atvejais mes galime viską ištirti.

Kartais tam reikalingos kitokios priemonės ar dar kas nors, ko mes negalime atskleisti. Bet žmogui to neišaiškinsi – jis tiesiog nori, kad per kuo trumpesnį laiką būtų išaiškintas nusikaltimas.

– Būtų beprasmiška stengtis tai išaiškinti žmonėms?

– Žmogui paaiškiname tiesiog tai, ką mes darome. Būna, išsikviečiame į komisariatą, paaiškiname, surenkame kuo daugiau informacijos. Bet būna, kad patys nukentėję asmenys ne visada pasako tiesą apie nusikaltimo įvykį. Pavyzdžiui, jiems gėda pasakyti, jog su kita moterimi buvo. Ir nenori viešinti to, nes turi žmoną. Dažnai liudijantis žmogus pats su savimi kovoja. Bent į pusę tokių pareiškimų reikia įsigilinti, ar jie apskritai atspindi realybę, ar ne.

– Kaip vertinate Vilniaus miesto saugumą?

– Yra tam tikra nusikaltimų statistika ir asmeniškai nesiimčiau vertinti. O miestiečiu aš retai būnu. Esu visada pareigūnas. Ir mūsų darbas toks – žmonės vertina taip, kad pareigūnai dirba 24 valandas per parą. Mes jau kitaip ir negalime savęs vertinti.

– Spalio 2-oji – Angelų sargų (policijos) diena. Kaip pareigūnai pažymi šią dieną? Kiek svarbi ši šventė?

– Labai daug reikšmės turi. Kiek metų jau dirbu, vyksta koncertai, teikiamos aukštesnių pareigūnų padėkos. Kaip ir kiekvienas, šventę pažymime draugų, kolegų ratelyje. Bet jei tą dieną atvyksta žmonių į policijos komisariatą, jie neatvažiuoja pasveikinti. Atvažiuoja žmonių, nukentėjusių ir norinčių, kad per kuo trumpesnį laiką būtų išaiškintas jiems padarytas nusikaltimas.

– Trūksta politikų dėmesio jūsų profesijai?

– Gal ir trūksta. Lygiai tos pačios šnekos apie sugrąžinimą koeficientų, kokie buvo 2008 m. Ar jie grąžins pradinę situaciją? Etatų yra, tačiau žmonių pas mus nėra. Jaunimas nori, ateina baigę mokslus. Serialas irgi padarė įtakos – sulaukiau ne vieno jaunuolio susidomėjimo. Galbūt pamatė, kad vietiniai pareigūnai irgi tokį darbą atlieka kaip filme? Ne vieno klausimo sulaukiau, kaip būtų galima pradėti dirbti policijoje?

– Sprendimas vaidinti seriale galbūt ir buvo būdas pritraukti žmonių į šį darbą?

– Iš tikrųjų taip ir buvo. Ir Vilniaus policijos vadovas buvo už tai, ir mūsų 1-ojo komisariato vadovas buvo tik už tai. Norime, kad žmonės į policininkus pradėtų žiūrėti ne tik iš blogosios pusės. Nemanau, kad visi nepasitiki policija, visaip yra.

– Bet apskritai pasitikėjimas Lietuvoje auga ar mažėja?

– Vienas neapdairus žingsnis gali sugriauti vos ne visų metų darbą. Pareigūnai gali padaryti gerų darbų, jiems išrašoma daug padėkų, tačiau vienas kvailas pareigūno žingsnis visuomenės nuomonę gali pakeisti.

– Kaip atsiliepia pareigūno darbas asmeniniam gyvenimui?

– Atsiliepia, juk visko būna. Ir naktiniai darbai, reidai. Aišku, ne visada. Tarnyba yra tarnyba ir niekur nedingsi. Gyveni žmogus teisingai, dirbi, valgyti juk reikia. Stengiesi dėl žmonių, kad negalvotų, jog nieko nedirbame. Policija, manau, dirba dar daugiau, negu visi įsivaizduoja. Nėra taip, kad baigiasi darbas ir visi išbėga namo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių