„Alitos“ privatizavimas“ P.Milašauskui kainuos beveik 2 mln. litų (papildyta 18.10 val.)

Buvęs valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Povilas Milašauskas pripažintas kaltu dėl valstybės patirtų nuostolių iš „Alitos“ privatizavimo konkurso pašalinus Italijos įmonę „Bosca“ bei nuteistas 13 tūkst. litų bauda. Patenkintas ir  prokuratūros pateiktas civilinis ieškinys - 1 mln. 754 tūkst. 920 litų.

Piktnaudžiavo padėtimi

Tokį nuosprendį pirmadienį paskelbė bylą išnagrinėjusi Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė.

Jos teigimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad būdamas VTF vadovu P.Milašauskas piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir todėl valstybė patyrė didelę žalą. „Jo veiksmai yra nesuderinami su valstybės tarnyba, valstybė ne tik patyrė didelių nuostolių, bet ir buvo sumenkintas jos įvaizdis užsienio investuotojų akyse, sumenkintas VTF ir valstybės autoritetas,“ – P.Milašausko veiksmų pasekmes vardijo teisėja.

Kadangi P.Milašauskas anksčiau neteistas, dėl piktnaudžiavimo tarnyba jam skirta tik 100 MGL bauda. Iš buvusio VTF vadovo teismas nusprendė ne tik priteisti Luigiterzos Bosco teismuose iš TVF prisiteistus nuostolius, bet ir lėšas, kurias jis išleido besibylinėdamas – žyminius mokesčius, advokato paslaugas.

Studijuos nuosprendį

20 tūkst. litų bauda P.Milašauską siūlęs nubausti Vilniaus apygardos teismo prokuroras Dainius Vilimas neslėpė, kad jį toks nuosprendis tenkina, o štai pats P.Milašauskas su savo advokatu su juo sutikti nenori ir neabejoja, kad nuosprendį skųs Vilniaus apygardos teismui.

„Mes išsistudijuosime nuosprendį, nes kol kas negirdėjome, jog P.Milašausko veiksmai buvo tyčiniai“, - kalbėjo buvusio VTF generalinio direktoriaus gynėjas.

Jo nuomone,  tik įrodžius, kad P.Milašauskas specialiai siekė pakenkti valstybei, galima kalbėti apie bausmės skyrimą ir civilinio ieškinio patenkinimą.

Beje, apie tyčinius P.Milašausko veiksmus neužsiimenama ir nuosprendyje. „Nėra įrodymų, kad teisiamasis siekė tokių padarinių, bet leido jiems atsirasti“, - rašoma jame.

Ginčas dėl derybų

Pats P.Milašauskas dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino. Savo buvusį viršininką teisme gynė ir tuometiniai VTF darbuotojai.

Jų teigimu, L.Bosca iš konkurso buvo išmestas, kai laiku neatvyko parafuoti pirkimo – pardavimo sutarties. Pats L.Bosca teigė galvojęs, jog derybos dar nebaigtos, nes daug esminių detalių dar nebuvo išsiaiškinta.

Viena jų - dėl baudų dydžio bei mokėjimo sąlygų. L.Bosca kategoriškai nesutiko, kad už sutarties nesilaikymą būtų skiriama 100 proc. dydžio bauda. Jis taip pat siekė už „Alitos“ akcijas mokėti ne vienu, o dviem etapais.

Nors TVF atstovai tvirtino, kad L.Boscos neatvykimą parafuoti sutarties jie įvertino kaip šio nenorą pirkti „Alitą, Italijos verslininko patikėtinis Gintaras Skorupskas teisme aiškino, kad L.Bosca net neketino atsisakyti sėkmingo pirkinio. Jo teigimu, daugiau nei 90 mln. litų kaina už šią įmonę italui nebuvo per didelė, nes tuo metu „Alita“ buvo pelningai dirbanti įmonė, kurios vertė siekė daugiau nei 140 mln. litų.

Ilga privatizavimo istorija

„Alitos“ privatizavimo istorija prasidėjo 2002 metų rugpjūčio 14 d., kai Vyriausybės nutarimu ši įmonė įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą. Kitų metų sausio 27-aja VTF pateikė „Alitos“ privatizavimo programą, pagal kurią nustatyta privatizuojamo akcijų paketo pradinė kaina – 50 mln. litų už parduodamą 83,77 proc. bendrovės akcijų paketą. Jau gegužės mėnesį privatizavimo konkurse buvo užregistruoti keturi dalyviai, tarp kurių ir Italijos verslininkas L.Bosca. Jis 2003 metų birželio 26 d. ir buvo paskelbtas konkurso laimėtoju, už įmonės akcijas pasiūlęs didžiausią sumą – 90,7 mln. litų.

VTF pakvietė L.Boscą atvykti ir parafuoti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tačiau šiam per nurodytą laiką nepasirodžius, 2003 metų spalio 14 d. fondas panaikino privatizavimo konkurso rezultatus. Netrukus jį laimėjo buvę įmonės vadovai, už akcijas sumokėję 58,5 mln. litų.

2006 metų spalio 11 d. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad didžiausią kainą už "Alitą" siūlęs L.Bosca buvo neteisėtai pašalintas iš šios bendrovės privatizavimo, todėl VTF jam privalo atlyginti patirtus nuostolius - 1,754 mln. litų.
2007 metų gegužės 23 d. savo žodį šioje istorijoje tarė ir Konstitucinis Teismas, pripažinęs, kad „Alitos“ privatizavimas prieštarauja Konstitucijai.

Turi atsakyti visi

Laikinajai Seimo „Alitos“ komisijai pirmininkavęs darbietis Jonas Pinskus teigia, kad buvęs VTF generalinis direktorius P.Milašauskas alkoholio bendrovės „Alita“ privatizavimo istorijoje buvo tik vienas iš vykdytojų, kurio kaltė nėra pati didžiausia.

„Komisijos išvadose buvo nurodyta, kad privatizuojant „Alitą“, valstybei buvo padaryta 36 mln. litų žala ir įvardyti kaltininkai: tuometis Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, Ūkio ministras Petras Česna, Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas, kelių komisijų pirmininkai ir nariai. Ir visi Vyriausybės nariai, kurie, pažeisdami Konstituciją, pritarė „Alitos“ privatizavimui“, - sako J. Pinskus.

Parlamentaras stebisi, kodėl po visų tyrimų tik P. Milašauskas yra nuteistas už neteisėtą įmonės privatizavimą, nors jo kaltė vienintelė - Italijos piliečio L.Boscą pašalinimas iš „Alitos“ privatizavimo konkurso.

„Dėl dabartinių įmonės savininkų konkurso laimėjimo sprendimą priėmė tuometė Vyriausybė, tad P. Milašauskas buvo tik varžtelis visoje privatizavimo aferoje ir net jo pasirašytoje išvadoje buvo pažymimą, kad galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė“, - teigia darbietis.

J. Pinskus įsitikinęs, kad tikrieji neteisėto „Alitos“ privatizavimo kaltininkai liko nenubausti, o P. Milašauskas kaltas dėl to, kad nesipriešino neteisėtam privatizavimui.

Parlamentaro nuomone, jei mūsų teisėsaugos institucijos yra nešališkos ir visiems teisingos, dabar turėtų būti teisiami kiti žmonės, išvardinti laikinosios „Alitos“ privatizavimo komisijos išvadose.

Savo kaltės nemato

Buvęs ūkio ministras P.Čėsna teigia, jokios savo kaltės ar atsakomybės dėl „Alitos“ privatizavimo niekada nejutęs ir nejaučiantis iki šiol. „Aš niekuo neprisidėjau. Gamykla buvo kūruojama ne Ūkio ministerijos, o Žemės ūkio“, - portalui yra sakęs jis.

Buvęs ūkio ministras teigė, kad net tada kai Seimas priiminėjo politinį sprendimą dėl „Alitos“ privatizacijos, jo politikai net nekvietė. „Visus ministrus kvietė, o manęs ne“, - tvirtino P.Čėsna.

Pasiaiškinti dėl savo parašo po „Alitos“ pirkimo - pardavimo sutarties projektu P.Čėsnai teko tik prokurorams. Jiems jis sako paaiškinęs, viską, ką pats žinojo. „Tai buvo Vyriausybės sprendimas. Sutartį pasirašė premjeras A.Brazauskas, o lydintis parašas pagal pozicijas priklausė Ūkio ministerijai. Tik tiek aš ir žinau. Nesu dėl šio reikalo dalyvavęs nei viename pokalbyje, nei viešuose, nei slaptuose“, - sakė buvęs ministras.

P.Čėsna į šios bylos nagrinėjimą nebuvo kviestas net kaip liudytojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių