Quantcast

A.Čekuolis: Vilnius nemoka didžiuotis savimi

Kūčių popietę dosniai dalydamas autografus ant savo knygos viename didžiųjų sostinės prekybos centrų knygyne Algimantas Čekuolis sutiko pasikalbėti apie komercializaciją, šiuolaikines vertybes ir šalies progresą.

Paimti nuo lentynos knygą „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“ ir gauti žymaus žurnalisto A.Čekuolio autografą penktadienį galėjo kiekvienas. Maža to, knygos autorius nepatingėjo ne tik parašyti ilgesnės dedikacijos, bet ir paspausti rankos ar tarti keleto gyvų palinkėjimų Kalėdų proga.

Paklaustas, kaip pats vertina dovanų pirkimo karštligę paskutinę akimirką prieš sėdant prie Kūčių stalo, A.Čekuolis nedaugžodžiavo: „Civilizacija nepatinka? Jūs matote, kad perka masė, bet ji susideda iš individualių žmonių. Jūs arba jūsų brolis, tėvas ar mama galbūt neturi nupirkę jokios dovanos ir jie yra ne masė. Jie yra smiltelė. Bet jie jaučia save kaip individualų žmogų, ir pasitikti jų pageidavimus nieko blogo.“

- Kaip jūs vertinate tą paskutiniosios dienos, akimirkos reiškinį? - 1diena.lt paklausė A.Čekuolio.

- Tai labai paprastas reiškinys. Tai žmogaus, arba labai užsiėmusio, arba mėgstančio stresą, būsena. Jis sako, kad mėgsta ramybę, saulėlydį prie ežero, o iš tikrųjų mėgsta stresą ir geriausiai veikia būdamas streso būklės. Aš pajutau, kad geriausiai einasi, kai yra mažai laiko, nėra pinigų ir tolimas kelias. Žmogus  taip provokuoja save, 23-ią ar 24-ą dieną keikia save, nors nežino, kad patenkina save.

- Bet ar gerai patenkina pirkdamas viską paskutinę akimirką, nieko neplanuodamas?

- Be abejo, visada bet koks pirkimas, ypač dideliuose prekybos centruose, gresia nusipirkti nereikalingų daiktų. Ar pamatyti, kad atpigo daiktas, nors jis tau nereikalingas. Sako: sutaupau 50 proc. Ne! Tu prarandi 50 proc. – nusipirkai, kas nereikalinga. Konsumerizmą galima keikti, bet priešintis jam galime tik individualiai. Tačiau geriau taip, negu nieko neturėti.

Važiuodamas per radiją užgirdau, kad Kenijos šiaurėje klajoklių genties žmogus ėjo 30 km pranešti valdžiai, kad nėra vandens, išdžiūvo visi šuliniai. Tai kraštutinis dalykas, kurį mes turėjome prieš dvidešimtmetį. Lietuvoje vandens buvo, bet kitų dalykų – ne. Mėsos parduotuvėje buvo tik karvių kanopos. Sakykite, kas geriau: nieko neturėti ar turėti daug, ir dar kad tave spaustų?

- Kas pasikeitė per tą dvidešimtmetį mūsų šalyje?

- Žmonės patys mažai pasikeitė, materialinių vertybių neapsakomai  daugiau, ir visi mes jų turime, bet nepasitenkinimas liko toks pats arba dar didenis. Štai kaip yra: kuo daugiau turi, tuo daugiau nori. Gatvės tuomet vidurdienį buvo tuščios, kaip šį rytą 5 val., jokios mašinos. Blogai buvo? Labai blogai. Dabar išvažiuoti negalima: gerai ar blogai? Labai blogai ir dar blogiau, taip sako žmonės. Nors jis mato, kad mase užtvindytos gatvės, nesupranta, kad jis pats ir užtvindė jas. Jis, kaip vienetas.

Žmogaus prigimtis negalėjo pasikeisti, bet jo galimybės labai pasikeitė. Žmogus nemoka įvertinti laisvės, ypač jaunoji karta. Aš už jaunąją kartą, todėl kad puikiai elgiasi, rengiasi ir viskas su ja gerai. Bet jie negali įvertinti to, ką turi, nes nemato, ko neturėjo.

Negali vertinti laisvės, kaip paukštis, kuris skrenda, bet nežino, kad jis laisvas. Ir tai jis pririštas: turi ieškoti poros, perėti, ir visi mes tas pareigas turime. Bet jūs galite kokia norite kalba kalbėti, galite kur norite važiuoti, kaip norite rengtis, anksčiau viskas buvo suvaržyta. Svarbiausia – judėjimo laisvė. Jūs galite pasakyti: Andrius Kubilius mėšlas, garsiai šaukti – jūsų neišmes iš universiteto ar darbo dėl to. Tai anksčiau buvo neįmanomi dalykai.

- O kokių gerų savybių žmonės per tą laikotarpį įgijo?

- Įgijo nepasitenkinimą turima laisve ir norą turėti daugiau. Tai gerai, žmogus yra toks, tai yra žmonijos progresas.

 

- Jūsų aplankytų šalių skaičius iš tiesų skambus – daugiau nei pusšimtis. Aplankėte gausybę sostinių, ką galite pasakyti apie šiandieninį Vilnių?

- Vilnius šiek tiek provincialėja, jis nemoka didžiuotis savimi, savęs rodyti. Tai pasireiškia per žmones, nes mūsų žmonės labai daug važinėja, o sostinėje - valdininkai, verslininkai. Daug mato mūsų žmonės, atsiranda tam tikras savo miesto niekinimas, mažėja pasigėrėjimas, ir tai jaučiasi iš pokalbių, praeivių, ir taip toliau.  Gaila dėl to ir  neteisinga, nes Vilnius yra tikras perlas. Ir žmonės labai šaunūs visais atžvilgiais - politiniu, pilietinės drąsos, kultūriniu.

- Ką prognozuojate mūsų sostinei?

- Vilnius turi galimybę augti – šiuo metu aukščiausia gyvenimo kokybė, gerumo suma gyventi: teisingumo, turtingumo, išsilavinimo, sveikatos apsaugos ir kt. atžvilgiais, yra Suomijoje. Suomija turi mažiau potencialo negu Lietuva. Suomijoje mažiau miškų negu Lietuvoje, mažiau ežerų. Gyventojų truputį daugiau. Jie pralaimėjo karą, prarado Kareliją, ir vis dėlto toje šalyje yra aukščiausia gerovė. Be viso to, dar niūrūs žmonės. Mes turime daug didesnį potencialą.

- Ko mums trūksta, kad tai pasiektume?

- Drąsos to siekti. Ne tik turėti drąsos, bet siekti. Pasitikėti pirmiausia savimi, nes minia, kaip ir tauta, susideda iš smiltelių. Pasitikėjimo savimi, tada, be abejo, atsiras ir kitų pasitikinčių savimi, ir mes pasieksime Suomijos lygį, jį pralenksime. Turime didesnį potencialą. Tokių perlų kaip Vilnius nėra daug. Galite pasakyti  - Paryžius, bet ar žinote, kad Vilniaus teritorija didesnė negu Paryžiaus?

Galbūt mes neturime tiek daug išgarsintų grožybių, bet karai mus labai griovė – Paryžius nė karto nebuvo bombarduojamas ar ginamas. Be to, universitetai nė karto nebuvo uždaromi, kaip buvo mūsų aukštosios mokyklos. 1943-iaisiais vokiečiai uždarė, o prieš tai – caro administracija. Nežiūrint visų tų dalykų, labai gerai laikomės ir švietimo srityje. Reikia protestuoti? Be abejo, kad būtų geriau. Nereikia būti konformistu ir pasitenkinti tuo, kas yra.

- Kaip reikia maištauti?

- Maištas gali pasireikšti per save: aš kitaip gyvenu. Jau tapo įprasta: gyvena su panele, netgi bendrabutyje ar pas jos tėvus. Kai aš prieš 30 metų išgirdau, kad Švedijoje taip yra – atrodė baisus dalykas. O dabar nustojo būti maištavimas. Pagrindas turi būti per individualumą, o ne per barikadų statymą.

- Seimo rūmų langų daužymą sausio 16-ąją jūs pavadintumėte maištu?

- Ne, tai idiotizmas, tai maišto vaizdavimas. Gali būti ir naujas maištas, nes žmonės nenutuokia, nemato nei ekonomikos, nei istorijos tėkmės. Prieš penkerius metus buvo geresnis uždarbis dėl to, kad skolinomės, už skolintus pinigus namus statėme. Pripratino, kad taip ir turi būti. Lyginame šios dienos problemas su tos dienos, bet nelyginame su tuo, kas buvo prieš 20 metų. Ir todėl siaubas!

Yra puikių priemonių išreikšti savo nuomonę, o stiklų daužymas liudija tai, kad tu pyksti, Dzeusai, vadinasi, tu neteisus. Jeigu jūs turite daugumą, jūs neisite daužyti langų. Jeigu norite turėti daugumą, irgi neisite daužyti. Atsistosite ant bačkos ir labai gražiai kalbėsite, kaip Romoje Demostenas arba Leninas Rusijoje. Gražiomis kalbomis galima net sukvailinti.

- Kaip vertinate dabartinę valdžią, ar protestuojate savyje?

- Man valdžia nereikalinga iš viso, ir aš tik protestuočiau arba užsiimčiau jos nuvertimu, jeigu man ir daugeliui kitų ji kliudytų gyventi ir dirbti. Man nekliudo, aš net nelabai žinau, kokiam valdžios sektoriui priklausau. Man sumažino honorarus, bet aš žinau, kas darosi pasaulyje. Darosi siaubingi dalykai, nekalbu apie Graikiją, bet airiams – krachas, nelauktas dalykas. Tai pas mus dar visiškai padoru. Tai kapitalizmo liga – gripas, krizės pasikartoja reguliariai, kaip ir gripo epidemijos, bet tai nereiškia, kad yra geriau už kapitalizmą. Aš sutinku persirgti šitą gripą, nes žinau, kad ateis pasveikimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saida.

Saida. portretas
Metas pradėti vertinti tai ,ką turime. Straipsnis vertas gana rimtų pasvarstymų apie tai, ką kuriame aplink save.Ačiū Vyteniui Radžiūnui :) Protingi klausimai, protingi ir atsakymai :)

qqq

qqq portretas
Cekuolis tikrai turi ka pasakyt, palinket :)

to

to  portretas
juokas...pilnas bredas.
VISI KOMENTARAI 54

Galerijos

Daugiau straipsnių