- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
-
Turguje – kiaušinių marginimo dirbtuvės
„Visada pavyksta tik tiems, kurie nemargina. Kuo daugiau marginsite, tuo geriau pavyks“, – įsitikinusi knygos „Savas margutis“ autorė, architektūros mokslų daktarė Eglė Bazaraitė. Likus savaitei iki Velykų šventės, sostinės „Benedikto“ turguje ji surengė kiaušinių marginimo dirbtuves.
Tie, kas bent kartą mėgino kiaušinius marginti tradiciniais būdais žino: įdomiausiais raštais išpiešti kiaušinius – kruopštus ir daug kantrybės reikalaujantis darbas. „Tačiau tai – puikus užsiėmimas visiems, kurie mėgsta tobulėjimo procesą ir supranta jo terapinį poveikį“, – teigia Eglė.
Ji neabejoja, kad marginti velykaičius yra labiau žaidimas nei darbas. O žaidimas kasdienybėje yra jėgas grąžinanti veikla. „Mūsų seneliams tai irgi buvo proga žaisti, – sako, – juk Velykos – galimybė susitikti, pabūti su savo artimaisiais ir atrasti savyje kūrybos galias“.
Pirmasis jos pačios margutis, juokiasi, buvo pirmapradžio chaoso interpretacija, – margino jį trejų. Eglės mama – tautodailininkė Dalia Bazarienė, su kuria ir parašė knygą „Savas margutis“, savo žiniomis ir sugebėjimais visada dalinosi su šeimos nariais. „Žinojau, kaip virti kiaušinius, ką veikti su suskilusiais, kaip marginti, kaip laikyti pirštą, kad tiksliau pavyktų marginti, kaip skutinėti, kaip dažyti, – pasakoja architektė ir priduria, kad margindamos kiaušinius su mama praleido daugybę vakarų.
Sąsajų tarp architektūros ir margučių Eglei ilgai ieškoti nereikia. „Kiaušinis yra namas tikrąja to žodžio prasme, – šypsosi. Margutis – tai kūrybiška namo transformacija, įprasminanti bet kurios gyvybės teisę į išskirtinumą, į savitą mikrokosmosą. Tokia yra ir architektūros paskirtis – suteikti išskirtinumą statiniui, kurį sukūrėme pagal būsimojo jo šeimininko poreikius ir vidinį pasaulį. Kuo statinys didesnis, tuo daugiau pasaulių jame turi tilpti. Kuo didesnis marginamas kiaušinis – tuo daugiau erdvės, kurioje galima komponuoti įvairius raštus“.
Lietuviams į kraują įaugusį užsiėmimą knygos „Savas margutis“ autorė skleidė ir Portugalijoje, kur kurį laiką gyveno. Ten ji kasmet rengė kūrybines kiaušinių marginimo dirbtuves net penkerius metus. Eglė tiki, kad iš senojo laiko tikėjimų kilęs kiaušinių marginimas lengvai randa atgarsį tarp kiekvieno krašto žmonių. Mažojo meno forma, kurią praktikavo daugybė kartų, sudominti užsieniečius yra paprasta. Ypač, kai jie suvokia, kad toks užsiėmimas teikia nepaprasto malonumo.
Nepaprasto malonumo kiaušinių marginimas teikė ir susirinkusiems į marginimo dirbtuves „Benedikto turguje“. Dalyvių amžius buvo pats įvairiausias – nuo trijų iki 75-erių metų. „Tikrai mėginsime namuose“, – kalbėjo dirbtuvių dalyviai ir džiaugėsi galimybe įdomiausiai išmargintus kiaušinius parsinešti namo.
Keletas praktinių Eglės patarimų, kad margučiai išeitų gražūs:
kiaušinį rinkitės kuo šviesesnį ir žiūrėkite, kad lukštas būtų tvirtas;
iš metalinės adatėlės ir paprasčiausio pieštuko pasigaminkite įrankį – adatėlę pritaisykite prie pieštuko;
įsigykite natūralaus bičių vaško, tinka tik toks, kuris neturi priemaišų;
vašką ištirpinkite mažame metaliniame indelyje, statykite jį ant mažos elektrinės plytelės ar specialios žvakidės;
jei vašką nuolat kaitinsite ir jis bus pastovios temperatūros, galėsite kurti tolygų raštą iš panašių elementų – taškelių ir brūkšnelių.
kiaušinį marginkite šiltą – prie šalto kiaušinio vaškas nekibs, o prie pernelyg karšto – liesis;
tradicinis ir geriausiai pavykstantis dažymo būdas yra svogūnų lukštais. Galite išmėginti raudonųjų svogūnų lukštus, raudonuosius kopūstus, juodalksnio ar ąžuolo žievę. Sintetiniai dažai leis praplėsti spalvų paletę, tačiau tokie kiaušiniai bus tinkami tik dovanojimui, jokiu būdu negalėsite jų valgyti. Nebent naudosite valgomuosius dažus, kurie pasirodo prekybos vietose prieš Velykas. Tačiau šie dažai yra naudojami šalti, jų negalėsite kaitinti, todėl ant margučio liks sušalusio vaško tekstūra;
dar vienas, itin tradicinis lietuviškas būdas yra skutinėjimas. Tai ilgesnis procesas, tačiau patogus – jam reikia žymiai mažiau ruoštis, o skutinėti galima bet kada ir bet kur;
džiaukitės net ir tada, kai nepavyksta. Noras tobulėti anksčiau ar vėliau duoda rezultatą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...