„Sirenos“ klasiką glostys prieš plauką (interviu) | Diena.lt

„Sirenos“ klasiką glostys prieš plauką (interviu)

Nepatogus, provokuojantis, nebijantis eksperimentuoti – visada tokį neramų Europos teatro nervą užčiuopia tarptautinis teatro festivalis "Sirenos".
Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjęs ir iki spalio 6-osios vyksiantis festivalis – jau 10-asis, jubiliejinis. Apie tai, ką jame išvys žiūrovai, "Vilniaus dienai" pasakoja festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė.

– Žinome, kad festivalio rengėjų teatras muziejus nedomina. Kokį didžiausią netikėtumą žiūrovams pateiks jubiliejinis festivalis?

– Pradėčiau nuo to, kad šiųmečių "Sirenų" tema yra "Klasika šiandien". Manau, visi trys užsienio teatruose sukurti klasikos pastatymai, kuriuos žiūrovai išvys festivalyje, yra savotiškai netikėti. Tai – Oskaro Koršunovo "Peras Giuntas", kurį jis pastatė Oslo nacionaliniame dramos teatre Norvegijoje, italų režisierės Emmos Dante "Medėjos link" ir gruzinų režisieriaus Davido Dojašvilio "Makbetas".

O.Koršunovo "Pero Giunto" traktuotė – unikali. Henriko Ibseno "Peras Giuntas" – vienas svarbiausių norvegų kūrinių. Į jį Oskaras pažvelgė labai individualiai, per savo prizmę. Kaip patys norvegai juokauja, jų klajotojas, avantiūristas, spalvingas personažas Peras Giuntas buvo visur, išskyrus cirką. O.Koršunovas jį įkurdino būtent cirke, kur šis dar nėra buvęs. Tai – patiems norvegams netikėta traktuotė. Už šį spektaklį O.Koršunovas pelnė "Hedą" – aukščiausią teatro apdovanojimą Norvegijoje.

"Sirenose" su spektakliu "Medėjos link" dalyvaus labai įdomi menininkė E.Dante iš Italijos. Režisierė scenoje kartu su aktoriais įkurdina ir du Sicilijos muzikantus – brolius Mancusto. Skamba klasikinis Euripido tekstas, tačiau su pačios E.Dante intarpais, ryškia interpretuote. Ji kilusi iš Sicilijos salos, ir jos Medėja perkelta į spalvingas Sicilijos gatves, kur žmonės gali net nekalbėti ir vienas kitą supras, nes jų kūno kalba, gestai tokie išraiškingi, kad nereikia nė žodžių.

Noriu priminti – neseniai pasibaigusiame Venecijos kino festivalyje E.Dante pristatė savo pirmąjį filmą "Palermo gatvė" ("Via Castellana Bandiera") apie moterų nesantaiką Sicilijoje. Pagrindinio vaidmens atlikėja aktorė Elena Cotta buvo pripažinta geriausia. E.Dante – universali menininkė, seniai norėjome ją pakviesti į "Sirenų" festivalį.

Trečią netikėtą klasikos interpretaciją – Williamo Shakespeare’o tragediją "Makbetas" – parodys gruzinų režisierius D.Dojašvilis. Šią pjesę paprastai įsivaizduojame kaip sunkiasvorę, su labai didelėmis dekoracijomis. D.Dojašvilis į tą istoriją pažvelgė kaip į meilės, aistros, nusikaltimo istoriją. Jo spektaklyje ledi Makbet ir jos vyras yra kaip Bonnie ir Clyde’as, kurie aistringai myli vienas kitą ir galų gale susijungia mirtyje. Spektaklis – labai šiuolaikiškas, su minimalistinėmis dekoracijomis.

– Nepaminėjote Eimunto Nekrošiaus, taip pat atvedusio į sceną nemirtingą klasiką – Dante’s Alighieri "Dieviškąją komediją" ir "Rojų".

– "Sirenose" turime dvi programas – lietuvišką ir užsienio. Lietuviškąją pristatome užsienio prodiuseriams, tarptautinių festivalių programų sudarytojams, teatro kritikams, kurie specialiai atvyksta į vadinamąjį ilgąjį savaitgalį žiūrėti lietuvių spektaklių. Šiemet lankysis net 60 teatro profesionalų iš įvairių šalių.

Jiems sudarėme lietuvišką programą, kurioje – 11 įdomiausių pastarųjų metų pastatymų, tarp jų, savaime suprantama, – du minėti E.Nekrošiaus darbai. Taip pat – Jono Vaitkaus "Eglutė pas Ivanovus", O.Koršunovo "Paskutinė Krepo juosta" bei "Žuvėdra", Gintaro Varno "Bakchantės", Yanos Ross "Mūsų klasė" bei svečio iš Rusijos Konstantino Bogomolovo Vilniaus mažajame teatre režisuotas "Mano tėvas – Agamemnonas".

Bus pristatomi ir jauniausios kartos režisierių darbai: Vido Bareikio "Kovos klubas" ir Pauliaus Ignatavičiaus "Hamletas mirė. Gravitacijos nėra", net opera – tai Vaivos Grainytės "Geros dienos!", kurią režisavo Rugilė Barzdžiukaitė.

– Kur žiūrite užsienio režisierių, kuriuos kviečiate atvykti į "Sirenų" festivalį, spektaklius? Ar E.Dante spektaklio specialiai važiavote žiūrėti į Palermą?

– Jos spektaklius galima pamatyti visame pasaulyje. Vieną žymiausių jos darbų – "Gatvės šunis" – mačiau ne Palerme, o Amsterdame, kitus – dar kituose tarptautiniuose teatro festivaliuose. "Medėjos link" – pats naujausias jos darbas, kurio nespėjome pažiūrėti gyvai, bet matėme DVD.

Apie D.Dojašvilį pirmą kartą išgirdau Izraelyje, kur gastroliavome su O.Koršunovo spektakliu "Vasarvidžio nakties sapnas". Kaip tik Jeruzalės menų festivalio programoje buvo D.Dojašvilio "Makbetas", visi apie jį kalbėjo, tačiau ten jo nespėjau pažiūrėti. Taip sutapo, kad po kelių mėnesių lankiausi festivalyje Gruzijoje ir tą spektaklį ten galėjau pamatyti.

Teatro pasaulis yra kaip bet kurių kitų profesijų atstovų – ekonomistų, medikų – pasaulis, kur vieni kitų darbus žino. Įdomiausi režisierių pastatymai rodomi tarptautiniuose festivaliuose, kuriuose bandome kiek galima dažniau lankytis.

– Ar sudėtinga derėtis su užsieniečiais dėl honorarų? Ar šiose derybose būna kokių nors išimčių Lietuvai?

– Derybos dėl konkretaus spektaklio vyksta metus, o kartais ir ilgiau. Niekas mums, kaip kokiai vargšei ar nevisavertei šaliai, nedaro išimčių. Visos trupės turi savo biudžetą, žino, kiek žmonių dalyvauja pastatyme, kokio svorio dekoracijos, kiek kilometrų į festivalį teks sukarti. Viskas suskaičiuota, ir jokių netikėtumų čia nėra. Yra renginys – ir yra jo kaina. Aišku, bandai derėtis.

Žinoma, yra tam tikrų trupių, kurios jaučia sentimentus mūsų festivaliui. Matyt, dėl to mums pavyksta prisikviesti "The Tigger Lillies" – vieną žinomiausių britų trupių, ji į festivalį atvažiuoja jau trečią kartą. Tai – unikali, į nieką nepanaši juodojo humoro trupė. Jų pasirodyme pinsis kandūs tekstai, muzikos žanrai ir gili melancholija. Šįkart jie parodys spektaklį pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą "Eilės apie seną jūreivį" nusikaltimo ir bausmės tema. Ypač įdomią scenografiją sukūrė menininkas Markas Holthusenas iš San Fransisko.
O "The Tigger Lillies" koncertas uždaro 10-ąjį, jubiliejinį, "Sirenų" festivalį. Ilgai galvojome, su kuo norėtume švęsti. Ir jeigu jau švęsti pirmąjį "rimtą" jubiliejų, tai su "The Tigger Lillies"!

– Ar šiemet veiks "Sirenų" klubas? Į kokius susitikimus, diskusijas jis kvies žiūrovus?

– Mums labai svarbu ne tik pristatyti spektaklius, bet ir turėti galimybę pabendrauti, padiskutuoti, kad mūsų teatralai galėtų susitikti su užsienio kūrėjais ir užduoti jiems klausimų. Todėl ir rengiame vadinamąjį "Sirenų" klubą, kuris vyks Menų spaustuvėje ir kavinėje "7 Fridays" (buvusi "Šauni vietelė").



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių