Parodoje, kurią galima aplankyti centro puslapyje, atskleidžiama atminties paribiuose likusi nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos, vadinamojo "Oflago 60", istorija.

Autentiškomis nuotraukomis, schemomis ir žemėlapiais papildytą ekspoziciją parengė LGGRTC darbuotojai dr. Arūnas Bubnys, Eugenijus Peikštenis, Viktoras Avgulis, Aistė Tarabildienė, Aleksandras Nesvatas. Kaip teigia parodos autoriai, 1941 m. birželio 22-ąją, prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, pasienyje su Vokietija esantis Kudirkos Naumiestis buvo užimtas vokiečių kariuomenės pirmomis valandomis be jokio pasipriešinimo. Jau netrukus naujieji okupantai pietiniame miestelio pakraštyje, prie kelio į Lauckaimį ėmė statyti karo belaisvių stovyklą į nelaisvę patekusiems sovietų kariams. Joje daugiausia buvo kalinami eiliniai kariai ir puskarininkiai.

Belaisviai stovykloje pagal rasinius ir tautinius kriterijus buvo suskirstyti į keturias grupes – visi apgyvendinti skirtingose zonose esančiose žeminėse. Nelaisvėje atsidūrę sovietų armijos kariai gyveno nežmoniškomis sąlygomis. Žeminėse vyravo šaltis ir drėgmė, pasikloti ant žemės nebuvo šieno ir šiaudų, užsikloti belaisviai galėjo tik išsaugotomis karinėmis milinėmis. Kartą per dieną gaudami iš runkelių virtos sriubos ir 100–200 g duonos, itin retais atvejais – po šaukštą džemo žmonės greitai seko iš bado – kasdien mirdavo dešimtimis. Kūnai buvo užkasami senųjų žydų kapinių teritorijoje.

Vietiniai gyventojai, nors ir bijodami sargybinių, išsekusiems kaliniams perduodavo ar permesdavo per tvorą duonos, bulvių, tabako ir kt. Jie, susitarę su stovyklos administracija, imdavo belaisvius darbams į savo ūkius už maistą.

Sovietų karo belaisviai buvo verčiami dirbti įvairius darbus. Daug jų dirbo atstatant hidroelektrinės užtvanką Kudirkos Naumiestyje, Širvintoje statė bunkerius, ūkiuose dirbo žemės ūkio darbus. Ūkiniuose stovyklos barakuose įrengtose dirbtuvėse siuvo ir taisė drabužius, batus.

Remiantis įvairiais šaltiniais, "Oflage 60" galėjo būti įkalinta iki 25 tūkst. belaisvių. 1942 m. vasario 1 d. stovykloje kalėjo 3 234 belaisviai. Po dviejų mėnesių dėl didelio mirtingumo belaisvių sumažėjo iki 2 tūkst. Skirtingais duomenimis, dėl nepakeliamų sąlygų stovykloje mirė ar buvo nužudyta nuo 4 tūkst. iki 11,5 tūkst. žmonių. Kartą per savaitę į nelaisvę patekusius politinius komisarus, komunistus, žydus vokiečiai sušaudydavo.

1942 m. liepą stovykla buvo uždaryta. Didžioji dalis stovyklos belaisvių buvo nuvaryti į Širvintą, iš kur siauruoju geležinkeliu išvežti į reicho teritoriją. Kiti palikti dirbti pas vietos ūkininkus, kur jie išbuvo iki pat sovietų fronto priartėjimo 1944 m. pavasarį.

Karo belaisvių stovyklos vieta 2017 m. Po karo "Oflago 60" teritorija perėjo vietinio "Keturkaimio" kolūkio žinion. Laukai buvo naudojami žemės ūkiui.