- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po diskusijos Vyriausybė trečiadienį pritarė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai, pagal kurią siūloma iš valstybės biudžeto mokėti kūrėjams už prastovas.
Anot programos kūrėjų, kūrybinė prastova - laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ar jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos.
Valstybė mokėtų už prastovą tris mėnesius, bet ne dažniau nei kas 12 mėnesių.
Premjerui Andriui Kubiliui užkliuvo terminas "prastova", jis siūlė šį laikotarpį pavadinti "kūrybine pauze".
"Tai reiškia, kad kūryba yra konvejeris, kur dėl kokių nors techninių priežasčių ištinka prastova, ne pauzė. (...) Kodėl, pavyzdžiui, ne kūrybinė pauzė?" - klausė Vyriausybės vadovas.
Ir jam, ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei taip pat kilo klausimas, ar už prastovą būtų mokama ir tuo atveju, jei kūrėjas "išsisėmė" ir sutarčių nebeturi dėl to, o ne dėl "objektyvių priežasčių".
"Jei jam nėra įkvėpimo ir išsisėmė, nebežino, ką rašyti, ar bus tai nuo jo nepriklausanti priežastis?" - klausė A.Kubilius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius užsiminė, kad reikėtų daugiau laiko susipažinti su projektu, bet kultūros ministrui Arūnui Gelūnui priminus, jog šią programą reikėtų parengti pagal atitinkamą įstatymą, galiausiai nutarta jai pritarti nedelsiant, o metų pabaigoje svarstyti jos įgyvendinimo ataskaitą ir galbūt ją patobulinti.
Finansinė parama bus skiriama draudžiamųjų pajamų neturintiems, mažas ir nereguliarias pajamas gaunantiems bei kūrybines prastovas patiriantiems meno kūrėjams.
Už laikinai darbo neturinčius menininkus valstybė sumokės valstybinio socialinio draudimo, privalomo sveikatos draudimo įmoka ir mokėtų minimalios mėnesinės algos dydžio meno kūrėjų kūrybinių prastovų išmokas.
"Meno vertybių kūrėjai dėl profesijos specifikos, kuri skiriasi nuo kitų profesijų veiklos pobūdžio tuo, kad nėra susieta su pastoviu darbdaviu ir reguliariomis pajamomis, nuo kurių mokamos valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, todėl jie nėra pakankamai socialiai apsaugoti", - rašoma dokumente.
Projekte teigiama, kad Europos Sąjunga skatina valstybes nares užtikrinti kūrybinių profesijų atstovams socialinį saugumą.
Pirminiais duomenimis, per metus minėtoms išlaidoms reikėtų skirti apie 300 tūkst. litų.
Iki 2011 metų sausio pabaigos Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje buvo įregistruota 3897 meno kūrėjai. Anot Kultūros ministerijos, iš jų apie 70 proc. yra darbingo amžiaus.
Tačiau apie 20 proc. darbingo amžiaus kūrėjų pajamas gauna tik pagal autorines sutartis ar atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis. Tiek pat menininkų uždirba mažiau nei minimali mėnesio alga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...