Meno nauda švietimo ir sveikatos srityse | Diena.lt

Meno nauda švietimo ir sveikatos srityse

Žvilgsnis į žmogų, bendruomenę, siekis keisti supratimą ir požiūrį, siekti bendradarbiauti, gydyti žmogaus mintis, visa tai apgaubiant kūrybiškumo aura. Į tokius dalykus, pasitelkę skirtingas sritis – kultūrą, švietimą ir sveikatą, – dėmesį kreipia projektų „Menas žmogaus sveikatai ir gerovei“ bei „Kūrybinės partnerystės“ vykdytojai.
Siekė psichosocialinės gerovės

Sekant Didžiosios Britanijos pavyzdžiu Lietuvoje buvo pradėti vykdyti projektai, kuriais siekiama parodyti, kad menas turi ne tik kultūrinę, bet ir socialinę vertę. Pagrindinis 2012 m. viešosios įstaigos „Socialiniai meno projektai“ vykdyto projekto „Menas žmogaus sveikatai ir gerovei“ tikslas buvo meno prieinamumas ir to prieinamumo kuriama nauda. Tam pasiekti buvo sutelkta daug skirtingų institucijų žmonių.
„Projektas pavyko. Pagrindinis tikslas buvo asmens psichosocialinė dvasinė gerovė. Visiškai naujas uždavinys menui, nes atrodė, ką bendra gali turėti menas ir gerovė“, – sakė „Socialinių meno projektų“ direktorė Roma Survilienė.
Pasak jos, išsikelti uždaviniai – didinti meno prieinamumą, padėti dalyviams įgyti naujų įgūdžių, stiprinti asmens savivertę, didinti dalyvių socialinį aktyvumą – ir padėjo eiti tos gerovės link.
Projekte dalyvavo profesionalūs menininkai, tyrimą atlikti padėjo visuomenės sveikatos specialistai, vėliau buvo pateiktos rekomendacijos kultūros, sveikatos ir socialinių paslaugų srities specialistams.
„Pagrindinės gairės buvo būtent partnerystės kūrimas, nuoseklus, ilgalaikis projekto planavimas ir vertinimas. Projektas parodė, kad menas turi poveikį psichosocialinei dvasinei gerovei, jis yra naudingas“, – konstatavo R.Survilienė.
Meno įtaka aplinkai
Viena šio projekto dalių buvo vykdoma Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninėje. Čia, Gastroenterologijos skyriuje, buvo įgyvendintas projektas „Menas aplinkos humanizavimui“ – meninėmis detalėmis kuriamas jaukesnis ligoninės interjeras.
„Sakoma, kad ir sienos žmogų gydo. Bet kad jos gydytų, turi būti teigiamai gyvos. Su menininkais ir meno projektu pavyko paslėpti kai kuriuos mūsų trūkumus. Paslėpėme psichologinį dirglumą, pradėjome tausoti psichiką, žmogus pradėjo atsipalaiduoti, gražiau mąstyti.
Reabilitacijos skyriuje esančiame baseine išpieštos sienos patalpai suteikia gyvasties, tuo grožiu gali žavėtis vaikus atvedę tėveliai. Vaistas, veiksmas, procedūra pradeda veikti gerokai efektyviau“, – projektą Vaikų ligoninėje įvertino jos direktorius Juozas Raistenskis.
R.Survilienės teigimu, yra trys pagrindinės sritys socialinės meno praktikos sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose: menas paslaugų vartotojui bei paslaugų teikėjui, menas bendruomenei ir menas aplinkai humanizuoti. Pastaroji kuriama specialiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose, interjerui, eksterjerui taikomi architektūros, dizaino sprendimai.
„Tai labai svarbu. Šių įstaigų žmonių dvasinė, emocinė būsena paprastai būna sudėtinga. Menas tikrai gali praskaidrinti, humanizuoti tą aplinką, ligoninę padaryti ne tokią baltą, sterilią, o kaip tik jaukią ir mielą“, – kalbėjo R.Survilienė.
Svarbus padedančiųjų požiūris
Antrus metus Ugdymo plėtotės centro Lietuvoje vykdomas projektas „Kūrybinės partnerystės“ kultūros sektorių jungia su kitu socialiniu sektoriumi – švietimu. Šio projekto partnerystės yra tarp mokyklų ir kūrybinio sektoriaus profesionalų.
„Šiuo metu ES šalys kalba apie kūrybines partnerystes tarp kultūros ir įvairių kitų sektorių – švietimo, sveikatos, verslo, socialinės apsaugos ir t. t. Europos Komisijos ir keliolikos šalių narių iniciatyva rengiamos rekomendacijos politikos formuotojams, kaip skatinti tokias partnerystes ir ką jos gali duoti.
Apžvelgiant geriausias įvairių šalių patirtis, kai bendradarbiauja kultūros, kūrybinio sektoriaus atstovai su įvairiais kitais sektoriais, pastebima, kad kūrybinės partnerystės gali stimuliuoti jose dalyvaujančių žmonių kūrybingumą, perimti gebėjimus, padėti įveikti barjerus tarp bendruomenių, keisti požiūrį, nuostatas, kurti erdvę problemoms spręsti ir pan.“, – dėstė projekto vadovė Milda Laužikaitė.
Ji pabrėžė, kad labai svarbi yra kūrėjų ir projekto dalyvių refleksija, padedanti permąstyti ir suvokti, kartu mokytis vieniems iš kitų.
Į projektą įsitraukia mokyklos, jaučiančios poreikį keistis, ieškoti kitų mokymosi ir mokymo būdų, spręsti su mokymusi, ugdymo aplinka susijusias problemas. Labai svarbus čia, M.Laužikaitės teigimu, į mokyklą ateinančių asmenų – kūrėjų – požiūris į problemas, kaip į tyrinėjimo objektą.
Kūrybingumui reikia erdvės
Pavyzdžių, kaip šios „Kūrybinės partnerystės“ padėjo mokytojams pakeisti požiūrį vieniems į kitus, į mokymą ir mokymąsi, moksleivių galimybes, atsiskleisti vaikų gabumams, savybėms, įgauti pasitikėjimo, per dvejus projekto metus yra ne vienas.
Šančių Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje mokosi daug įvairių tautybių šeimų vaikų, joje apstu socialinių problemų. Mokykloje vykdytas projektas buvo orientuotas į kalbinius ir komunikacinius įgūdžius, siekiant prakalbinti vaikus, plėsti jų žodyną. Vaikai kūrė televizijos laidą, kurioje kalbinio pasirinktus personažus.
„Buvo smagu tai stebėti. Vaikai pasiruošė klausimus, o klausinėdami drąsos įgavo net tie, kurie paprastai visiškai nesireiškia“, – itin sėkmingai pavykusiu projektu džiaugėsi M.Laužikaitė. Pasak jos, mokykla kuriančių praktikų dėka išmoksta dirbti kaip kurianti bendruomenė ir pamažu priima kitokią kūrybiškumo sampratą.
„Dabar kūrybiškumas nebėra siejamas vien su ypatingu talentu apdovanotais žmonėmis, meno kūrinių kūrimu. Viena pradinių klasių mokytoja pastebėjo, kad vaikai kūrybiškumą anksčiau siejo su poetu, aktoriumi, dailininku, o dabar, padirbėję su kūrėjais, apie tai kalba kaip apie dėmesingumą, planavimą, mokymąsi, drąsą, bendradarbiavimą. Keičiasi supratimas, plečiasi samprata. Kiekvienas gali būti kūrybingas, tik tam reikia sukurti tinkamą erdvę“, – įsitikinusi M.Laužikaitė.
Apibendrindama abiejų projektų veiklas, R.Survilienė teigė, kad gražiausias momentas tiek viename, tiek kitame projekte yra pokytis ir jis esą įvyksta, kai susiduria skirtingi laukai: sveikata, kultūra, socialinis darbas.
„Skirtinga žmonių patirtis, mėginimas rasti bendrą kalbą atveria naują perspektyvą“, – sakė R.Survilienė.
Ji pabrėžė, kad meno žmonių integracija pasiteisina ir švietime, ir sveikatos srityje, o norint, kad socialiniai meno projektai būtų efektyviai plėtojami, ypač svarbus ir reikalingas yra institucijų bendradarbiavimas.


NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
is tiesu menas socialiai integruotas padeda tiek vaikams,tiek vyresnio amziaus zmonems
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių