Netrukus visas pasaulis minės maestro 70-metį ir jo vadovaujamo orkestro 20-metį, o jubiliejinio turo startu taps koncertas Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje vasario 18 dieną.

Baltijos kultūros ambasadorė

Būtent Lietuvos sostinėje kadaise G. Kremeris pagrojo savo pirmąjį rečitalį, o 1997-aisiais Vilniuje pradėjo savo kelią ir pirmosioms Europos gastrolėms pasirengė G.Kremerio įkurtas trijų Baltijos valstybių jaunimo kamerinis orkestras “Kremerata Baltica“. Maestro subūrė šį orkestrą savo 50-mečio proga, sumanęs taip atiduoti duoklę gimtajam Baltijos regionui, grįžti prie savo šaknų, nes pats yra gimęs Rygoje.

Jo svajonė muzika garsinti Baltijos seses pasaulyje bei skleisti jų kultūrą išsipildė su kaupu. „Kremerata Baltica“ tapo puikia Baltijos kultūros ambasadore.  Šiandien šį orkestrą, spindintį tarp kitų tik jam būdingu gyvu, subtiliu skambesiu ir originalumu, žino visas pasaulis. Jo gastrolių maršrutai driekiasi per Europą, Aziją, Šiaurės bei Pietų Ameriką, Viduriniuosius Rytus, Australiją.

Aukščiausi meno apdovanojimai

Kolektyvas išleido daugiau kaip 20 kompaktinių plokštelių, tarp jų – prestižiniais „Echo Klassik“ ir „Grammy“ įvertintą „After Mozart“, „Grammy“ nominuotus Georgeso Enescu ir Mieczyslawo Weinbergo muzikos albumus. 2009-aisiais kūrybinga kolektyvo veikla buvo įvertinta japonų „Praemium Imperiale“ prizu, o pernai trofėjų kolekciją papildė antrasis „Echo Klassik“ apdovanojimas už Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų albumą, įgrotą su rusų pianiste Ana Vinitskaja.

“Esu laimingas, kad galiu dalytis atradimų aistra su jaunosios kartos atlikėjais. Ši patirtis mane praturtina,  leidžia pamiršti mūsų amžiaus skirtumą, skatina siekti svajonių”, - džiaugėsi G.Kremeris.

Maestro su savo vadovaujamu kolektyvu praturtino muzikos lobyną daugybe perlų, nes visą gyvenimą nepailsdamas ieško naujų talentingų kompozitorių ir nepelnytai pamirštų autorių, griežia jo kolektyvui sukurtas pasaulines premjeras, tarp jų – ir lietuvių autorių.

Eksperimentų aistra, lankstumas, originalumas tapo G.Kremerio meno sinonimais. Šiandien be jo unikalių interpretacijų, virtuoziškumo ir išskirtinio talento neįmanoma įsivaizduoti kamerinės muzikos pasaulio. „Ieškodamas savo kelio aš pirmiausia stengiausi nedaryti to, kuo netikiu. Savos muzikos, savojo kelio, minčių paieškos – tai nesibaigiantis procesas“, - teigė menininkas.

Jo darbų svarbą liudija daugybė tarptautinių prizų, tarp jų – „Triumfo“ premija (2000), UNESCO muzikos prizas (2001), Arturo Rubinsteino prizas (2011). Pernai G.Kremeris tapo pirmuoju pasaulio smuikininku, įvertintu vienu svarbiausių meno apdovanojimų – Japonijos meno asociacijos „Praemium Imperiale“.

Jubiliejaus proga įspūdingą smuikininko kūrybos kelią ir unikalumą įamžino įtakinga įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“, išleidusi visus jo smuiko koncertų įrašus – net 22-jų kompaktinių diskų rinkinį.

Ne mažiau imponuoja G.Kremerio kaip humanisto veikla, gaivūs, ironiški, nuoširdūs pasisakymai ir akcijos, ginant tikrąsias vertybes tiek mene, tiek visuomenės gyvenime. „Mūsų, muzikantų, tikslas yra skleisti harmoniją“, - neabejoja G.Kremeris ir daro tai su savo kolektyvu visais jiems prieinamais būdais, netgi rengdami solidarumo su politinių represijų aukomis akcijas.

Scenoje - ir lietuviški akcentai