- Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda, kurioje galima susipažinti su XIX a. pabaigoje įkurtos Vilniaus piešimo mokyklos istorija bei jos kūrėjų darbais.
Beveik 50 metų veikusioje mokykloje kūrybinį kelią pradėjo tokie tapytojai kaip Chaimas Soutine'as, Borisas Šacas, Pinchas Kremenis, Juozas Zikaras ar Vytautas Kairiūkštis. Parodoje eksponuojama per tris šimtus darbų.
„Academie de Vilna“ – toks Vilniaus piešimo mokyklos pavadinimas minimas Paryžiaus mokyklos dailininkų litvakų Ch. Sutino, Kremenio, Kikoino biografijose. Nuo 1866-ųjų beveik pusšimtį metų veikusioje Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi 4 tūkst. mokinių. Šios parodos kuratorei Jolantai Širkaitei per ilgus tyrinėjimo metus pavyko surasti 700 kūrėjų, o parodoje eksponuojami 69 dailininkų – mokyklos dėstytojų ir buvusių jos mokinių – kūriniai – per 350 tapybos, skulptūros ir grafikos darbų iš žymiausių Lietuvos, Baltarusijos, Izraelio muziejų rinkinių, korporatyvių ir privačių kolekcijų.
„Kodėl paroda vadinasi „Academie de Vilna“, nes prisistatydami „Ecole de Paris“, Soutine'as, Kikoinas, Kremenis sakydavo, kad jie mokėsi Vilniaus akademijoje ir užsienio skaitytojui kyla – kas per Vilniaus dailės akademija? Ir Lietuvos žiūrovui neaišku, nes lyg tokios niekas nežinojo, bet tai buvo Vilniaus piešimo mokykla, kuri turėjo potencijos išvirsti į tikrą akademiją“, – pasakojo parodos kuratorė dr. Jolanta Širkaitė.
Pasak parodos kuratorės, ši mokykla gerokai primiršta ir iki galo neįvertinta. 1866-ųjų pabaigoje įkurta ne pačiomis linksmiausiomis aplinkybėmis, tai laikas, kai po 1864 m. uždarinėjamos Vilniaus bažnyčios, vienuolynai, bibliotekos, visos kolekcijos pakuojamos ir išvežamos į Maskvą, Peterburgą, uždarytose bažnyčiose nuimami meno kūriniai, jos perdaromos į stačiatikių cerkves, o jose būtini ikonostasai. Tuomet carinės Rusijos valdininkai ėmė ieškoti dailininkų, kurie galėtų tapyti ikonas, nes vietos dailininkai tokių jų netapė.
„Taigi, buvo nuspręsta įkurti piešimo mokyklą, kad Vilniuje, vietos dailininkai pramoktų tapyti tas ikonas, bet tikslas buvo dar didesnis, čia pacituosiu vieną ideologą. Žiurkevičius teigė, kad ir vietinis menas turėtų išsilieti į rusiškąsias formas. Tuo tikslu mokykla buvo sukurta, tačiau Trutnevo pastangomis, kuris kreipė dėmesį į profesinius dalykus, o ne į politinius, šie tikslai nebuvo įgyvendinami ir ikonų tapymo nebuvo programoje, ir iš šiandien, žvelgdami atgal į ką išvirto, mano tikslas parodoje, kokia plati aprėptis buvo toje mokykloje. Studijavo ne tik vilniečiai, įvairiausių socialinių sluoksnių atstovai“, – kalbėjo dr. J. Širkaitė.
Vieni dailininkai, baigę aukštuosius dailės mokslus, įsiliejo į Lietuvos dailės gyvenimą, kiti susiejo savo likimą su Rusija, Baltarusija ar Lenkija, dar kiti praturtino Paryžiaus, Vokietijos ar Izraelio dailės gyvenimą. Pavyzdžiui, pasakoja J. Širkaitė, Borisas Šacas – Varniuose gimęs tapytojas ir skulptorius, 1906 m. Jeruzalėje įkūrė Bezalel meno mokyklą ir iki šiol yra vadinamas Jeruzalės meno tėvu.
Parodai išleistas ir išsamus katalogas – albumas, kuriame visa Vilniaus piešimo mokyklos istorija bei parodoje eksponuojami darbai.
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki lapkričio pabaigos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...