Sli­du ne tik žie­mą

Pir­miau­sia, ką pa­ste­bi ne vie­nas vai­ra­vi­mu be­si­do­min­tis spe­cia­lis­tas, vai­ruo­to­jai va­sa­rą ke­liuo­se el­gia­si daug drą­siau – va­žiuo­ja grei­čiau, leng­viau ryž­ta­si len­ki­mo ma­nev­rui, la­biau at­si­pa­lai­duo­ja prie vai­ro.

„Taip, va­sa­rą ant ke­lio tik­rai ne­bus plik­le­džio, pri­spaus­to snie­go ar at­si­ra­du­sių pro­vė­žų, bet as­fal­tas šil­tuo­ju me­tų lai­ku taip pat ga­li bū­ti sli­dus, o au­to­mo­bi­lis sun­kiai val­do­mas“, – kal­ba vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­rius Ar­tū­ras Pa­kė­nas.

Jis pa­ta­rė at­kreip­ti dė­me­sį į ke­lio ženk­lus, at­si­ran­dan­čius ke­liuo­se, ku­riuo­se pa­klo­ta nau­ja as­fal­to dan­ga. Ša­lia to­kių ke­lių sta­to­mi ke­lio ženk­lai, in­for­muo­jan­tys, kad pa­li­jus ke­lio dan­ga ga­li bū­ti sli­di. Taip nu­tin­ka to­dėl, kad ant nau­jos as­fal­to dan­gos la­biau kau­pia­si van­duo, to­dėl įva­žia­vus į to­kį ruo­žą di­des­nė ak­vap­la­na­vi­mo ti­ki­my­bė, ypač tais at­ve­jais, kai au­to­mo­bi­lis va­žiuo­ja su pra­stes­nė­mis va­sa­ri­nė­mis pa­dan­go­mis.

„Jei­gu pa­ju­to­te, kad įva­žia­vus į to­kį ruo­žą au­to­mo­bi­lio vai­ras tam­pa lais­ves­nis – ta­ry­tum plau­kia, leng­vai at­leis­ki­te ak­ce­le­ra­to­riaus pe­da­lą. Jo­kiu bū­du ne­spaus­ki­te vi­sa jė­ga stab­džių pe­da­lo, nes au­to­mo­bi­lis ga­li tap­ti ne­su­val­do­mas, be to, jei į to­kį ruo­žą pa­te­ko­te au­to­ma­gist­ra­lė­je ar greit­ke­ly­je, ga­li­te neį­ver­tin­ti, ko­kiu grei­čiu link jū­sų ar­tė­ja iš pa­skos va­žiuo­jan­tis au­to­mo­bi­lis“, – per­spė­ja A.Pa­kė­nas.

Il­ga­me­tę vai­ra­vi­mo pa­tir­tį su­kau­pęs vy­ras tvir­ti­no be­si­ste­bin­tis vai­ruo­to­jų el­ge­siu kai, net ir esant in­ten­sy­viam lie­tui, jie ne­ma­ži­na grei­čio. „Ly­jant lie­tui ma­to­mu­mas itin su­ma­žė­ja, tad va­žiuo­ti to­kiu pat grei­čiu kaip gied­rą die­ną ne­pro­tin­ga“, – kal­ba pa­šne­ko­vas.

Svar­bus ne vien au­to­mo­bi­lis

Dar vie­nas da­ly­kas, svar­bus ruo­šian­tis ke­lio­nėms va­sa­rą, – ge­ras ma­to­mu­mas. Pil­nas lan­gų plo­vi­mo skys­čio ba­ke­lis ir ge­ri va­ly­tu­vai už­tik­rins, kad bū­ti­nas ma­ty­mo lau­kas bus skaid­rus. A.Pa­kė­nas pa­ste­bi, kad va­sa­rą ava­ri­nių si­tua­ci­jų ky­la ir dėl sau­lės. Ne­re­tai ji aki­na vai­ruo­to­jus ne tik iš prie­kio (kaip va­ka­rop va­žiuo­jant ke­liu Kaunas–Klaipėda), bet ir iš už­pa­ka­lio. Tiek vie­nu, tiek ki­tu at­ve­ju pa­di­dė­ja su­si­dū­ri­mo ga­li­my­bė.

Sa­vo ke­lio­nės tiks­lą vi­si no­ri­me pa­siek­ti kuo grei­čiau, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad dėl to ir tu­ri­me va­žiuo­ti grei­čiau.

„Jei­gu vai­ruo­to­jas sau­lės bus apa­kin­tas iš prie­kio, jis ne­pa­ma­tys kliū­ties, esan­čios prie­šais au­to­mo­bi­lį, bet tuo­met, kai sau­lė švie­čia į nu­ga­rą, la­bai su­pras­tė­ja ma­to­mu­mas per ga­li­nio vaiz­do veid­ro­džius, tad vai­ruo­to­jas ga­li ri­zi­kin­gai ri­kiuo­tis ar at­lik­ti len­ki­mo ma­nev­rą, kai ki­tas au­to­mo­bi­lis yra priar­tė­jęs per­ne­lyg ar­ti jo“, – at­krei­pia dė­me­sį vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­rius.

A.Pa­kė­nas nu­ta­rė pri­min­ti ir ki­tą vi­siems ži­no­mą ir daž­nai kar­to­ja­mą tie­są, kad žie­mą ke­liuo­se va­ži­nė­ja be­veik vien tik au­to­mo­bi­liai, va­sa­rą į ke­lius iš­rie­da vi­si – dvi­ra­ti­nin­kai, mo­to­cik­li­nin­kai, važ­ny­čio­to­jai, ša­li­ke­lė­se ga­no­mi gy­vu­liai, tad ati­du­mas ir pa­gar­ba ke­ly­je vie­ni ki­tiems, to­kie pat rei­ka­lin­gi kaip at­sar­gi­nis ra­tas, vais­ti­nė­lė ir ava­ri­nio su­sto­ji­mo ženk­las.

„Sa­vo ke­lio­nės tiks­lą vi­si no­ri­me pa­siek­ti kuo grei­čiau, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad dėl to ir tu­ri­me va­žiuo­ti grei­čiau. Pa­tar­čiau su­pla­nuo­ti lai­ką – iš­va­žiuo­ti de­šim­čia mi­nu­čių anks­čiau, nei pla­na­vo­te, tuo­met net ir at­si­ra­dus kaž­ko­kiems truk­džiams ke­ly­je ne­pra­ra­si­te daug lai­ko ir ne­si­ner­vin­si­te, kad kaž­kur ne­spė­ja­te“, – pa­sa­ko­jo A.Pa­kė­nas.

Tvir­tas pa­grin­das

Au­to­mo­bi­lių spor­to tre­ne­ris Jo­nas De­reš­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad žie­mą pa­kei­tus pa­va­sa­riui, o šį – va­sa­rai dau­ge­lis vai­ruo­to­jų pa­si­kei­čia au­to­mo­bi­lio ra­tus į di­des­nius. Žie­mi­nius R15 pa­kei­čia R16 ar net di­des­ni R17.

„Au­to­mo­bi­lis at­ro­do iš­vaiz­džiau, ta­čiau dėl to­kių pa­si­kei­ti­mų pa­kin­ta ir au­to­mo­bi­lio val­dy­mas. Dėl di­des­nių ir pla­tes­nių ra­tų au­to­mo­bi­lis ki­taip grei­tė­ja, ki­taip el­gia­si ir po­sū­kiuo­se. Tad vi­suo­met tu­ri­me tu­rė­ti gal­vo­je, kad be­si­kei­čiant va­žia­vi­mo są­ly­goms, šiuo at­ve­ju net ir joms ge­rė­jant, rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad pri­si­min­ti sa­vo įgū­džius ten­ka ir pa­čiam vai­ruo­to­jui“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

A.Pa­kė­nas vai­ruo­to­jams, ku­rie šil­tuo­ju me­tų lai­ku ke­liau­ja į kai­miš­kas vie­to­ves bei va­žiuo­ja žvyr­ke­liais, da­vė ir ke­le­tą pa­ta­ri­mų, kaip elg­tis to­kia­me ke­ly­je. „Vi­suo­met rin­ki­tės la­biau su­plūk­tą ke­lio da­lį – at­si­ra­du­sias su­spaus­tas tvir­tas pro­vė­žas, tuo­met iš­veng­si­te au­to­mo­bi­lio „plau­kio­ji­mo“, nes iš pro­vė­žų iš­stum­tas smė­lis ir ak­me­nu­kai pa­ver­čia au­to­mo­bi­lį ma­žiau sta­bi­lų, tad jį ga­li su­mė­ty­ti ir nu­sly­si­te nuo ke­lio“, – pri­me­na pa­šne­ko­vas.

Tiek A.Pa­kė­nas, tiek ir J.De­reš­ke­vi­čius vi­siems vai­ruo­to­jams pri­mi­nė, kad, ne­pai­sant iš pir­mo žvilgs­nio ge­rų eis­mo są­ly­gų, rei­kia bū­ti kri­tiš­kes­niems sau ir įver­tin­ti kuo dau­giau ap­lin­ky­bių ren­kan­tis sau­gų va­žia­vi­mo grei­tį.