Quantcast

Prie vai­ro lai­ko ato­sto­goms nė­ra

Pra­si­dė­ju­si va­sa­ra yra ak­ty­vus ke­lio­nių me­tas, ša­lies ke­liuo­se automobilių skai­čius ge­ro­kai pa­di­dė­ja, to­dėl vi­si ke­liau­jan­tieji tu­rė­tų nusiteikti in­ten­sy­ves­niam eis­mui svarbiausiuo­se ša­lies ke­liuo­se ir nepamiršti, kad sau­lės kait­ra ge­ra tik tuo­met, kai ja mė­gau­ja­ma­si ne prie au­to­mo­bi­lio vai­ro.

Karš­tis – ne drau­gas

Me­di­kai tvir­ti­na, kad karš­tis blaš­ko dė­me­sį, su­ke­lia fiziologi­nių ne­pa­to­gu­mų, to­dėl trans­por­to prie­mo­nių vairuo­to­jai grei­čiau pra­ran­da sa­vit­var­dą. „Karš­tą va­sa­ros die­ną vai­ruo­to­jai grei­čiau su­si­ner­vi­na ir tam­pa la­biau pažei­džia­mi ap­lin­kos dir­gik­lių. La­bai su­ma­žė­ja jų dėmesin­gu­mas – at­si­sė­dę prie vai­ro sun­kiau su­si­kau­pia, daž­nai pa­žei­džia Ke­lių eis­mo tai­syk­les, juos pra­de­da piktin­ti ir ki­tų vai­ruo­to­jų el­ge­sys. Va­sa­ros me­tu, o ypač tada, kai ter­mo­met­ro stul­pe­lis per­ko­pia 20 laips­nių pa­da­lą ir to­liau ko­pia aukš­tyn, vai­ruo­to­jus dar la­biau pyk­do sto­vė­ji­mas spūs­ty­se“, –pasa­ko­ja vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­rius Kas­ty­tis Po­vi­lai­tis. Jis pa­tei­kia ir pa­pras­tą pavyz­dį. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad po il­gos dar­bo sa­vai­tės penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę išsi­ruo­šė­te į pa­jū­rį ar pail­sė­ti prie ko­kio nors eže­ro ir su­sto­ja­te spūs­ty­je. Mintimis jūs jau nu­ke­lia­vo­te, jau gal­vo­jo­te, kaip ne­tru­kus merk­si­te ko­jas į gai­vų van­de­nį, o čia ne­la­bo­ji spūs­tis“, – sa­ko vy­ras. Kai yra tokia situacija, pasak vaira­vi­mo inst­ruk­to­riaus, pra­de­da­mos lai­dy­ti įvai­riau­sios rep­li­kos ki­tiems vairuoto­jams, jei­gu au­to­mo­bi­ly­je yra ir ke­lei­vių, ne­pa­si­ten­ki­ni­mą pra­de­da reikš­ti ir jie, o vi­sa tai pro­vo­kuo­ja dar di­des­nį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, su­sier­zi­ni­mą bei pyk­tį.

Pyk­čio pro­trū­kiai va­sa­rą daž­niau­siai ky­la dėl per­kai­ti­mo, di­des­nės oro temperatū­ros, ku­ri di­di­na nuo­var­gį, ne­pa­to­gu­mo jaus­mą ir irz­lu­mą ap­lin­kai. Todėl vai­ruo­to­jams re­ko­men­duo­ja­ma at­si­vė­sin­ti au­to­mo­bi­lio sa­lo­ną iki jiems tinka­mos tem­pe­ra­tū­ros. Tai na­tū­ra­liai su­ma­ži­na ir ga­lin­tį kil­ti ag­re­sy­vų el­ge­sį prie vai­ro, nes žmo­gus tie­siog ge­riau jau­čia­si. Vai­ruo­to­jams va­sa­rą taip pat pravar­tu vi­sa­da tu­rė­ti van­dens, ku­ris nu­mal­šin­tų troš­ku­lį, ypač ži­nant, kad yra tiki­my­bė pa­tek­ti į au­to­mo­bi­lių spūs­tis.

At­si­pa­lai­duo­ti ne­ga­li­ma

„Karš­tą die­ną ag­re­sy­vaus vai­ra­vi­mo są­ly­gos au­to­ma­gist­ra­lė­se iš tie­sų pui­kios. Au­to­ma­gist­ra­lė­se la­bai daug vie­tos lėk­ti – jei žmo­gus jau­čia nei­gia­mas emocijas dėl karš­čio ar yra su­kau­pęs daug pyk­čio dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių, jam leng­viau spaus­ti ak­ce­le­ra­to­riaus nei stab­džio pe­da­lą“, – tvir­ti­na ir psichologė Eg­lė Ma­sals­kie­nė. Ji pri­du­ria, kad su­py­ku­sio vai­ruo­to­jo or­ga­niz­me kau­pia­si ad­re­na­li­nas, ku­rį rei­kia iš­nau­do­ti, o sten­gian­tis tai at­lik­ti ga­li­ma su­kel­ti pa­vo­jų ne tik sau, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos prie Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­nys rodo, kad va­sa­rą Lie­tu­vos ke­liuo­se eis­mo įvy­kių skai­čius, pa­ly­gin­ti su pa­va­sa­rio mė­ne­siais, išau­ga dau­giau nei 30 pro­c. Vie­nos drau­di­mo kom­pa­ni­jos ža­lų statis­ti­ka at­sklei­džia, kad au­to­mo­bi­lių ava­ri­jos se­zo­no me­tu iš mies­to gat­vių per­si­ke­lia į pa­jū­rį, ku­ror­ti­nius mies­te­lius bei did­mies­čių ra­jo­nus – ša­lia eže­rų, upių, poil­sia­vie­čių ir ki­tų pra­mo­gų vie­tų. Va­sa­rą ava­ri­jų, pa­ly­gin­ti su pa­va­sa­riu, pa­dau­gė­ja Mo­lė­tų (30 pro­c.), Za­ra­sų (22 pro­c.), Tra­kų (10 pro­c.) ra­jo­nuo­se, taip pat Drus­ki­nin­kų mies­te (7 pro­c.). Di­džiau­sias ava­ri­jų skai­čiaus au­gi­mas fiksuoja­mas Pa­lan­go­je ir Pa­gė­giuo­se – dau­giau nei du kar­tus bei Ne­rin­go­je – be­veik ke­tu­ris kar­tus dau­giau nei pa­va­sa­rį.

Ko­dėl at­si­ran­da to­kia sta­tis­ti­ka? K.Po­vi­lai­tis tu­ri vie­ną ir aiš­kų at­sa­ky­mą – atosto­gos ir poil­sis. „Žmo­nės įsi­jun­gia ato­sto­gų re­ži­mą – la­biau at­si­pa­lai­duo­ja, tam­pa ne­be to­kie ati­dūs de­ta­lėms. Ži­no­ma, to rei­kia kiek­vie­nam, bet vai­ruo­to­jas nie­ka­da nea­tos­to­gau­ja, tad ir sė­dus prie vai­ro rei­kė­tų iš­jung­ti ato­sto­gų re­ži­mą“, – vaiz­džiai kal­ba vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­rius. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad ir ku­ror­ti­nių mies­tų gat­vės dau­gu­mai vai­ruo­to­jų nė­ra pa­žįs­ta­mos, to­dėl at­si­ran­da ir žioplinėji­mo ke­ly­je. „Rei­kia su­pras­ti, kad to­kių iš­si­blaš­kiu­sių ato­sto­gau­jan­čių prie vai­ro vai­ruo­to­jų yra ne vie­nas ir jų kon­cent­ra­ci­ja konk­re­čio­je te­ri­to­ri­jo­je labai išau­ga, tad na­tū­ra­lu, kad ky­la ir dau­giau ava­ri­nių si­tua­ci­jų“, – pa­ste­bi pašne­ko­vas.

Ne­ver­ta pyk­tis

Vie­ną aiš­kų pa­ta­ri­mą, kaip iš­veng­ti ava­ri­nių si­tua­ci­jų va­sa­riš­ka­me ke­ly­je, ras­ti ne­leng­va, bet abu pa­šne­ko­vai iš­sky­rė vie­ną, ku­ris, abie­jų aki­mis, bu­vo svarbiau­sias – nu­si­tei­ki­mas, kad ke­ly­je ga­li tek­ti už­truk­ti il­giau. „Tik­riau­siai, jei­gu ži­no­tu­me, kad tam tik­ru me­tu at­si­dur­si­me spūs­ty­je, pa­pras­čiau­siai iš­va­žiuo­tu­me anks­čiau ar vė­liau, ta­čiau to ži­no­ti neį­ma­no­ma, tad jau pa­te­kus į spūs­tį ne­rei­kia ban­dy­ti šo­ki­nė­ti iš vie­nos juos­tos į ki­tą ar gud­rau­ti va­žiuo­jant ava­ri­ne juos­ta, nes taip tik di­din­si­te įtam­pą ir sau, ir ap­lin­ki­niams“, – min­tis dės­to K.Po­vi­lai­tis. Iš­tin­ka gran­di­ni­nė pyk­čio reak­ci­ja, kai vie­nas gud­ru­tis ban­do to­kią spūs­tį apvažiuo­ti ava­ri­ne juos­ta, o vė­liau ban­do su­grįž­ti į bend­rą ei­lę. Tuo­met ki­ti sąžinin­gai spūs­ty­je sto­vė­ję vai­ruo­to­jai jau­čia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą to­kiam gud­ru­čiui – ban­do pri­va­žiuo­ti iki prie­šais va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio ir pra­si­de­da toks pasistum­dy­mas. „Kai yra tokia si­tua­ci­­ja, ver­ta pri­si­min­ti, kad mes ne­sa­me tie, ku­rie tu­ri bau­dė­jo tei­sę. Jei­gu esa­te ne­pa­ten­kin­ti vai­ruo­to­jo el­ge­siu, ne­ren­ki­te jam lin­čo teis­mo, apie ne­kul­tū­rin­gą el­ge­sį ga­li­te pra­neš­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams ar­ba jį už­fik­suo­ti ir tuo­met me­džia­gą per­duo­ti ati­tin­ka­moms tar­ny­boms“, – sa­ko K.Po­vi­lai­tis. Pa­sak vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­riaus, ne­ver­ta lai­ko au­ko­ti gin­čams ke­ly­je, ku­rie vi­siš­kai be­pras­miai ir tik pro­vo­kuo­ja ki­tų vai­ruo­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą.

Vai­ruo­to­jas nie­ka­da nea­tos­to­gau­ja, tad sė­dus prie vai­ro rei­kė­tų iš­jung­ti atostogų re­ži­mą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių