Fiktyvių įmonių bėda

"Kauno diena" jau ne kartą rašė, kad viena pagrindinių Lietuvos prekybos naudotais automobiliais verslo jėgų yra ukrainiečių pinigai.

Būtent šios šalies gyventojai kartu su kaimynais moldavais iš Lietuvos šiuo metu išveža daugiausia automobilių. Tai plika akimi matyti ir nuvykus į didžiausią Lietuvoje Kauno automobilių turgų, kuriame šios šalies piliečiai sudaro didžiąją dalį pirkėjų, o ukrainiečių ir rusų kalba čia skamba dažniau nei lietuvių.

Tiesa, dėl griežtos muitų politikos užregistruoti iš ES į šią šalį įvežtus automobilius vietiniams tampa beprotiškai brangu, todėl jau kelerius metus automobiliai iš Lietuvos į Ukrainą keliauja su lietuviškais registracijos numeriais. Kaip viskas vyksta? Ukrainietis Lietuvos teritorijoje įsteigia kokį nors verslo subjektą – akcinę bendrovę, mažąją bendriją ar įkuria individualią įmonę – tai jam kainuoja kelis šimtus eurų. Save paskelbia tos įmonės direktoriumi ir įmonės vardu mūsų šalyje registruoja nupirktus automobilius.

Pasak Kauno turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovo Valentino Naujanio, yra tokių įmonių, kurios neva valdo kelių šimtų automobilių parką, tačiau pastaruoju metu šiomis įmonėmis pradėjo domėtis įvairios Lietuvos institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, "Sodra", Finansinių nusikaltimų tarnyba. Institucijoms daug klausimų sukėlė faktas, kad įmonės, kurias įkūrė ukrainiečiai, vykdo savo veiklą, tačiau nemoka mokesčių, o valdo kelių dešimčių ar net šimtų automobilių parką. Tarnybos tuomet kreipiasi į Lietuvos ambasadą Ukrainoje bandydamos surasti įmonių savininkus, o tokių įmonių veikla yra nutraukiama, tačiau tuomet į itin nepavydėtiną situaciją patenka ukrainiečiai.

Rado išeitį

Kadangi automobiliai yra registruoti įmonės vardu, jie gali būti areštuoti, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos institucijos nustatys, kad įmonė yra įsiskolinusi valstybei. Tad nieko nežinantis ukrainietis, kuris automobilių perpardavinėtojui sumokėjo pinigus už automobilį, vieną dieną gali nebegalėti juo naudotis.

Tokią neteisybę ėmė taisyti balandį įkurta Lietuvos ir Ukrainos automobilistų asociacija. Jos atstovas Dalius Andriukaitis tikina, kad į juos šiuo metu pradėjo kreiptis nemažai ukrainiečių, norinčių perregistruoti savo automobilius, nes jie supranta, kad vieną dieną automobiliu tiesiog nebegalės naudotis. "Kiekvienas ukrainietis, įsigijęs automobilį Lietuvoje ir tapęs asociacijos nariu, gali nesibaiminti, kad dėl automobilių perpardavėjo neatsakingumo jo transporto priemonė gali būti konfiskuota", – užtikrina pašnekovas.

Pastaruoju metu, pasak D.Andriukaičio, Ukrainos muitininkai itin daug dėmesio skiria  į šalį įvažiuojantiems Lietuvoje registruotiems automobiliams. "Kadangi dokumentuose parašyta, kad transporto priemonė priklauso įmonei, įkurtai Lietuvoje, muitininkai teiraujasi, kokie ryšiai sieja asmenį, vairuojantį transporto priemonę, su įmone. Pavyzdžiui, neretai muitininkai paprašo parodyti darbo sutartį ar kelionės važtaraščius – tai sukelia daug nemalonumų ukrainiečiams. Tačiau tuomet, kai ukrainiečiai registruoja automobilį asociacijos vardu, jiems patekti į Ukrainą problemų nekyla, nes jie registruojami asociacijos nariais, tad su tuo automobiliu gali visiškai laisvai judėti ir kirsti sieną", – pasakoja D.Andriukaitis.

Ukrainos muitininkai itin daug dėmesio skiria į šalį įvažiuojantiems Lietuvoje registruotiems automobiliams.

Dirba ir Lietuvoje

Dabar Lietuvoje prie didžiausių naudotų automobilių prekybos vietų – Kauno automobilių, Vilniaus Gariūnų turguose, Marijampolėje ir Utenoje darbuojasi mobilūs šios asociacijos biurai, taip pat sudarytos sutartys su draudimo paslaugų tarpininkais, kad automobilius įsigyjantys ukraineičiai būtų apsaugoti. "Manau, kad tokia asociacijos veikla yra labai naudinga pirmiausia dėl to, kad automobilius įsigyjantys ukrainiečiai išvengs nemažai sunkumų. Įsivaizduokite, kad automobiliu važinėjantis ukrianietis sužino, kad automobilis areštuotas. Jis nekaltins tos fiktyvios įmonės savininko, tačiau keiks mūsų šalies institucijas, kad jos bando atimti jam teisėtai priklausantį turtą", – sako V.Naujanis.

D.Andriukčaičio teigimu, nutikus tokiai situacijai Lietuvos ambasados Ukrainoje darbas būtų paralyžiuotas dėl gausybės laiškų, kurių atkeliautų iš nepatenkintų ukrainiečių.

Blogiausia, pasak abiejų pašnekovų, kad ukrainiečiai, kurių Lietuvoje įkurtas įmones jau prikirpo atsakingos institucijos, paprasčiausiai likimo valiai palieka tą įmonę, įkuria kitą ir taip pat toliau tos įmonės vardu registruoja automobilius, kuriuos vėliau perveža į Ukrainą nieko neįtariantiems ukrainiečiams. "Stengiamės apie tokias įmones pranešti atskingoms institucijoms Lietuvoje, kad žmonės nebūtų klaidinami", – kalba vienas Lietuvos ir Ukrainos automobilistų asociacijos įkūrėjų.

Laukia rudens

Pasak D.Andriukaičio, ukrainiečiai itin laukia rudens, kai po vasaros atsotogų į darbą susirinks Ukrainos parlamentas, nes jame turi būti pradėti svarstyti įstatymų projektai, turintys sumažinti muitus iš ES importuojamiems automobiliams. "Ukrainoje yra susikūrusi inciatyvinė grupė asmenų "Auto Euro sila" jie ėmėsi spausti Ukrainos Rados narius, jog šie imtųsi veiksmų, kad išmuitinus iš ES atgabentą automobilį jo kaina neišaugtų kone dvigubai", – pasakoja D.Andriukaitis.

Baigiantis Ukrainos parlamento pavasario sesijai buvo suorganizuotas daugiatūkstantinis mitingas, kurio metu ukrainiečiai su ES teritorijoje įsigytais automobiliais blokavo parlamento rūmus tol, kol nebus pradėtas svarstyti muitus keičiantis įstatymas. "Mitinge dalyvavo keliasdešimt tūkstančių žmonių ir parlamentaramas kelias dienas nebuvo leidžiama palikti parlamento rūmų, kol nebus pradėtas svarstyti įstatymas. Žmonėms pavyko to pasiekti, tačiau dar vienas svarstymas laukia rudenį, tačiau visi žvelgia optimistiškai ir tikisi, kad jau kitąmet muitai sumažės", – sako Ukrainoje gyvenantis D.Andriukaitis.

Tokios žinios nedrąsiai leidžia džiaugtis ir Lietuvoje naudotų automobilių prekyba užsiimančius verlsininkus. "Jeigu išties Ukraina sumažins muitus iš ES teritorijos į ją įvežamiems automobiliams, tai bus labai teigiamas impulsas ir Lietuvos naudotų automobilių verslui. Ukrainoje naudotų automobilių rinka yra labai didelė, paklausa taip pat yra, tad toks Ukrainos valdžios sprendimas labai pagyvintų prekybą naudotais automobiliais", – sako V.Naujanis.

Galima svarstyti, kad sumažėjus muitams iš Lietuvos į Ukrainą būtų pradėti gabenti ir brangesni automobiliai, nes šiuo metu dėl to, kad į Ukrainą iškeliauja automobiliai su lietuviškais registracijos numeriais ir technine apžiūra, ukrainiečiai būtent ir renkasi nebrangius automobilius, kuriuos galėtų eksploatuoti tol, kol pasibaigs jų techninė apžiūra.