Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad po tokių stichijų į draudikus visuomet kreipiasi nemenkų nuostolių patyrę transporto priemonių savininkai.

Upėmis virtusios gatvės grasina brangiu automobilio remontu

Pagrindinė didelių liūčių vairuotojams keliama problema, anot R. Bieliausko, yra užtvindytos gatvės, kelių įdubose susikaupę sunkiai pravažiuojami vandens telkiniai.

„Smarkūs lietūs, didelis kritulių kiekis per gan trumpą laiką gali apkrauti vandens surinkimo ir nutekėjimo sistemas tiek, kad šios nebepajėgia efektyviai šalinti gatvėse besikaupiančio vandens, susidaro didžiulės balos, gatvės užliejamos. Tam tikrų gatvių atkarpose taip nutinka bene kasmet, o staigios liūties užklupti vairuotojai atsiduria spąstuose ir kartais netgi nepataisomai sugadina automobilius“, – sako „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Didžiausią grėsmę vanduo, draudimo eksperto teigimu, kelia varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po maudynių apsemtoje gatvėje gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės.

„Tikrai nereikėtų važiuoti per vandens santalką, neįsitikinus, kad tai yra saugu. Net ir ne itin grėsmingai atrodanti bala gali pridaryti bėdų, jei automobilio variklis „siurbtels“ kad ir nedidelį kiekį vandens. Į variklio cilindrus patekus vandens, automobilio gali laukti itin brangiai kainuojantis remontas ar netgi metalo laužas“, – perspėja R. Bieliauskas.

Anot R. Bieliausko, nuostoliai dėl apsemtų automobilių transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma, tačiau ne tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius.

Krušos suvarpytam automobiliui – savaitės poilsio servise

Nors gan egzotiškas, tačiau nepernelyg stebinantis reiškinys vasarą yra ir iš dangaus pasipylusi kruša. Nors gatvių užtvindyti ji negali, tačiau atmosferoje susidarius pakankamai dideliems ledo akmenukams, gyventojų turtui – tokiam kaip automobiliai – gali būti padaryta nemenka žala.

Anot R. Bieliausko, kiekvieną vasarą pasitaiko atvejų, kuomet ledokšniai gerokai aplamdo automobilių kėbulus, suskaldo langus ar veidrodėlius.

„Nuo šios gamtos jėgos automobilį galima paslėpti tik uždaruose garažuose ar stovėjimo aikštelėse po stogu, todėl meteorologams prognozuojant galimą krušą, škvalus, dideles liūtis, esant galimybei, automobilį reikėtų laikyti būtent tokiose patalpose, atsisakyti nebūtinų kelionių. Deja, tačiau tokie reiškiniai kaip kruša yra sunkiai prognozuojami ir vairuotojus dažniausiai užklumpa netikėtai. Taip nutikus, reikėtų saugiai sustoti kelkraštyje, įsijungti avarinius žibintus, turint progą, įsukti į netoliese esančią stovėjimo aikštelę ar degalinę ir palaukti, kol stichija pasibaigs“, – sako ERGO Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas.

Anot jo, intensyvi kruša gali sužaloti ir žmones, todėl jos metu nereikėtų skubėti lipti iš automobilio, be abejo, uždaryti jo langus ir, jei įmanoma, laikytis toliau nuo jų. Tokie gamtos gaivalai paprastai ilgai netrunka, tačiau net ir per trumpą laiką gali gerokai apgadinti automobilį.

Tokias žalas, jei jos patirtos ne dėl vairuotojo veiksmų, dengia transporto priemonės Kasko draudimas.

Iš ratų verčia dažnas liūčių palydovas vėjas

Liūtis ir krušą dažnai lydi ir stiprus vėjas, kuris, R. Bieliausko teigimu, taip pat gali būti pavojingas vairuotojams.

„Grėsmingiausias vairuojant – stiprus šoninis vėjas atvirose vietovėse. Važiuojant atviruose kelio ruožuose, ant tiltų, ypač, jei transporto priemonė yra aukštesnė, gali kilti pavojus jai apvirsti, suprastėja transporto priemonės kontrolė. Be to, stiprūs vėjo gūsiai gali atplėšti ir nunešti automobilio išorėje pritvirtintus krovinius – dviračius, valtis, kitus daiktus – ypač, jei jie vežami taip, jog kelia didesnį oro pasipriešinimą. Tokios situacijos yra itin pavojingos kitiems eismo dalyviams, kurie dėl į kelią staiga įskriejusio ar į automobilį atsitrenkusio objekto gali atsidurti labai nepavydėtinoje situacijoje“, – sako R. Bieliauskas.

Anot draudikų atstovo, stiprus vėjas taip pat kelia krentančių medžių šakų ar pastatų konstrukcijų pavojų. Priklausomai nuo ant automobilio užkritusio objekto dydžio ir svorio, transporto priemonė gali būti tiek nestipriai apibraižoma, tiek visiškai suniokojama. Šiemet draudimo bendrovė jau atlygino daugiau nei 8 tūkst. eurų nuostolius vairuotojui, kuriam tiesiai prieš automobilį nukrito stipraus vėjo nulaužtas medis. Tąkart automobilio vairuotojui nepavyko išvengti kliūties – transporto priemonė atsitrenkė į nuvirtusį medį.

„Kelionės metu užklupus škvalui, automobilį pradėjus talžyti stipriems vėjo gūsiams – vėlgi reikėtų saugiai sustoti, tačiau tik ne po medžiais ar kitomis nestabiliomis konstrukcijomis. Jei tokios galimybės nėra, kelionę tęsti reikėtų vairuojant labai atsargiai, pasirinkus saugų greitį ir atstumą iki kitų transporto priemonių. Pučiant stipriam šoniniam vėjui derėtų važiuoti vairą kiek pasukus vėjo kryptimi, o jei transporto priemonė yra aukšta ir kyla grėsmė jai apvirsti, rekomenduojama išvažiuoti iš atviros vietovės, važiuoti kad ir ilgesniais, tačiau saugesniais keliais“, – sako R. Bieliauskas.