Didesnis greitis. Ar metas įteisinti?

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta svarstymų, kad reikėtų leisti vairuotojams važiuoti didesniu greičiu. Dabar prie jų vėl ragina grįžti Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ilgametę vairavimo patirtį turinčių lenktynininkų ir saugaus eismo ekspertų nuomonės šiuo klausimu nėra vieningos.

Vyksta diskusija

Vidaus reikalų ministerijos specialistai, pradėję svarstyti baudų už Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų nepaisymo skyrimo administravimą, užsiminė, kad reikėtų atnaujinti ir diskusijas apie greičio padidinimą užmiestyje, tačiau kartu jie kelia ir vieną sąlygą – tolerancija greičio viršijimui turėtų būti mažesnė.

Matyt, ne vienas vairuotojas, važiuodamas užmiesčio keliu, vadovaujasi taisykle "leistinas greitis + 10 km/val". Tai reiškia, kad užmiesčio kelyje, kur maksimalus leistinas greitis siekia 90 km/val., vairuotojas renkasi 100 km/val. judėjimo greitį, jeigu greitis 70 km/val., tuomet automobilis rieda maždaug 80 km/val. greičiu.

Jeigu VRM atstovų siūlymas virstų kūnu, greitkeliu Vilnius–Kaunas važiuotume nebe 120, o 130 km/val. greičiu, o kelionės nuo Kauno iki Klaipėdos maksimalus greitis galėtų išaugti iki 140 km/val.

Tiesa, keliuose veikiantys greičio matuokliai, jeigu tokie maksimalūs ribojimai įsigaliotų, griežčiau reaguotų į greičio viršijimus jau iki 10 km/val.

Kviesdama diskutuoti šiuo klausimu VRM sako, kad toks pakeitimas jokių didžiulių naujovių neįneštų, o tiesiog leistų vairuotojams važiuoti greičiau, ką ir taip dabar dauguma daro.

Susitvarkyti netikslumus

"Lexus vairavimo akademijos" vadovas ir instruktorius Darius Grinbergas sako, kad toks siūlymas nereikalingas. "Aš pats nejaučiu poreikio važiuoti greičiau. Manau, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo paprastesnių kelių buities rūpesčių", – sako saugaus vairavimo ekspertas.

Pasak jo, Lietuvoje apstu kelio atkarpų, kur daug nelogiško kelio ženklinimo. "Kaip tik praėjusią savaitę daug važinėjau po Lietuvą įvairiausiais keliais ir galiu pasakyti, kad magistraliniuose keliuose daugmaž viskas atrodo padoriai, tačiau nusukus nuo jų tolėliau į vietinės reikšmės rajoninius kelius, situacija labai suprastėja – kelio ženklinimo arba išvis nėra,arba jis visiškai nelogiškas. Tą patį galiu pasakyti ir apie greičio ribojimus", – tvirtina pašnekovas.

D.Grinbergas teigė ne kartą pastebėjęs, kad mažesnio srauto sulaukiančiuose keliuose vietoje, kur matomumas geras į visas puses, kažkodėl atsiranda ištisinė kelio ženklinimo linija draudžianti atlikti lenkimo manevrą, arba jis leidžiamas tuomet, kai tam kelio sąlygos nėra pačios tinkamiausios.

Apie netobulą kelio ženklinimą kalba ir patyręs lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas. "Dažnai, kai vyksta ralio stenogramos susirašymas, važiuojame tais pačiais bendro naudojimo keliais, kaip ir kažkurio regiono Lietuvos gyventojai, ir aš matau, kad yra vietų, kur vairuotojai neįspėjami apie pavojingus posūkius, kai tai būtinai reikėtų padaryti. Neretai šalia tokio posūkio pastebiu ir gėlių puokštę ar įkastą kryželį, vadinasi, kažkam toks kelius prižiūrinčių įmonių abejingumas kainavo gyvybę", – pastebi R.Čapkauskas.

Paklaustas, kodėl taip nutinka, R.Čapkauskas sako, kad kelio infrastruktūra turi leisti važiuoti greičiau ten, kur galima tą daryti, ir neleisti to daryti, kai tai kelia pavojų eismo dalyvių saugumui. "Apie ką aš kalbu. Sakykime, vairuotojas važiuodamas mato nestaigų posūkį, prieš kurį pastatyti ženklai įpareigoja jį smarkiai sumažinti greitį, tačiau jis, vertindamas visas aplinkybes, mato, kad gali posūkį įveikti greičiau, jis taip ir padaro. Tad pravažiavęs kelias tokias atkarpas vairuotojas pradeda galvoti, kad ribojimai yra betiksliai ir pradeda ignoruoti kelio ženklus net ir tuo atveju, jeigu jie yra tikrai pastatyti vietoje, o tokiu atveju viskas gali pasibaigti tragiškai", – savo požiūrį dėsto vyras. Todėl, pasak jo, labai svarbu, kaip ir minėjo D.Grinbergas, įrengti situaciją atitinkančius ribojimus ir kelio ženklinimą.

Nieko neišsprendžia

Vis dėlto kalbant apie greičio didinimą R.Čapkausko nuomonė skiriasi nuo tos, kurią išsakė D.Grinbergas. Sportininko teigimu, tiek kelyje Vilnius–Kaunas, tiek autostradoje Kaunas–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys būtų galima didinti maksimalų leistiną greitį.

"Nepaisant to, kad šiuose keliuose eismo srautai yra vieni didžiausių, tačiau ir jų infrastruktūra yra pati geriausia – įrengti atitvarai, lėtėjimo ir greitėjimo juostos, tad eismas čia tikrai gali judėti greičiau", – mintis dėsto pašnekovas, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad ir eismo dalyviai čia neturėtų pamiršti pagrindinių dalykų – važiuoti pirma eismo juosta, jeigu joje nėra kliūties, kad greičiau važiuojantiems automobiliams nebūtų trukdoma.

"Juk ir Vokietijoje yra autostradų, kuriose greitis neribojamas, tačiau ir tvarkos ten griežtai laikomasi – prisivijęs lėtesnę transporto priemonę vairuotojas ją aplenkia antrąja eismo juosta, tačiau joje užtrunka tik tiek, kiek laiko reikia sėkmingai atlikti lenkimo manevrą, o po to vėl grįžta į pirmąją eismo juostą. Deja, bet mūsų šalyje vis dar pasitaiko antraeilininkų, kurie sugeba antra juosta kelyje, kur maksimalus leistinas greitis 130 km/val., važiuoti 100 km/val., o kartais gal net ir lėčiau", – tvirtina R.Čapkauskas.

Motociklininkas ir keliautojas Aidas Bubinas į maksimalaus leistino greičio didinimą užmiestyje žiūri skeptiškai, pasak jo, laiką skaičiuojantis žmogus supranta, kad 100 km atstumą važiuojant ne 120 km/val., o 130 km/val. greičiu, jis kelionės tikslą pasieks vos keletą minučių greičiau, tad toks pakeitimas yra nereikšmingas, dėl to ir nelabai būtinas.

Mūsų šalyje vis dar pasitaiko "antraeilininkų", kurie sugeba antra juoste kelyje, kur maksimalus leistinas greitis 130 km/val. važiuoti 100 km/val., o kartais gal net ir lėčiau.

"Pažvelkite, kokiu greičiu dabar juda dauguma automobilių į pajūrį ar Panevėžį. Vidutiniškai važiuojama 120–130 km/val. Žmonės skaičiuoja, kad didėjant automobilio ar motociklo greičiui, didėja ir degalų sanaudos, o kelionės tikslas pasiekiamas geriausiu atveju 10–15 min. anksčiau. Be to, įvertinkime, kad vasara – tai metas, kai intensyviai darbuojasi kelininkai, tad nestabdomam nulėkti ne visuomet ir pavyksta", – sako A.Bubinas.

Motociklininko teigimu, tiems, kurie dabar vietoj leistino 120 km/val. greičio renkasi 160–170 km/val. ar daugiau, toks pakeitimas jokios įtakos neturės. "Aš manau, kad jeigu žmogus nėra linkęs viršyti greičio, tai jo ir neviršys, o jeigu KET pažeidinėjimas užprogramuotas galvoje, tai tokie padidinimai ar sumažinimai nieko nepakeis", – dėsto A.Bubinas.

Būtina kontrolė

D.Grinbergas ir R.Čapkauskas, kalbėdami apie galimybę važiuoti greičiau, nepamiršo paminėti ir kontrolės, kuri yra būtina, kad eismo saugumas didėjant greičiui išliktų toks pats. "Vienareikšmiškai reikia galvoti, kaip užtikrinti eismo saugumą, kad ir koks greitis būtų. Mano manymu, tam geriausiai pasitarnauja sektoriniai greičio matuokliai, nes ties taškiniais vairuotojai elgiasi labai paprastai – 100 m iki jo greitį sumažina, o po to vėl padidina, tad efektas toks trumpalaikis ir labai trumpoje kelio atkarpoje", – tvirtina D.Grinbergas.

Saugaus vairavimo eksperto teigimu, sektorinis greičio matuoklis leidžia kontroliuoti transporto priemonių greitį ilgesnėje kelio akarpoje ir taip vairuotojus priverčia laikytis KET numatyto greičio ribojimo.

"Teko matyti, kaip automobiliai, pro mane prašvilpę nemažu greičiu, įvažiavę į kelio atkarpą, kurioje matuojamas vidutinis greitis, sumažino jį iki tokio, koks yra leidžiamas, ir važiavo bendrai su visa kolona, o pamatę, kad greitis jau nebefiksuojamas, nudūmė toliau, tačiau ši situacija puikiai iliustruoja, kad vairuotojai žino, kad tokia sistema veikia ir konkrečioje kelio atkarpoje itin atidžiai laikosi KET", – kalbėjo D.Grinbergas.

Jam antrino ir R.Čapkauskas, tvirtindamas, kad siekiant sutramdyti asmenis, beatodairiškai viršijančius greitį, reikia keliuose įrengti daugiau sektorinių greičio matuoklių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Reikia miestuose greitį iki 80km/h padidinti - pėstieji tvarkos išmoks.

Bumerang

Bumerang portretas
Didinti greitį mieste, tuose vietose kur: Nekerta pėsčiujų perėjos, retos avarijos, yra 4 juostos ar daugiau.

nuomonė

nuomonė portretas
Norinčius važiuoti greičiau reikėtų patikrinti pas gydytojus. Didelė jų dalis yra paprasčiausi ligoniai, dopamino vergai ( kaip ir alkoholikai) , o jų smegenys veikia prastai. Siūlyčiau greitį ne didinti, o mažinti.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių