Vairuotojo dirgikliai

Prieš dvidešimtmetį vairuotojo blaškymas buvo suprantamas kaip kalbėjimasis su juo. Apie tai bylojo ir užrašai viešajame transporte, skelbę, kad kalbėti su vairuotoju griežtai draudžiama.

Viena didesnių vairuotojo nuodėmių buvo rūkymas prie vairo, šiek tiek mažesnė – garso aparatūros reguliavimas. Visi šie veiksmai atitraukia vairuotojo dėmesį nuo pagrindinės jo funkcijos – vairavimo. Vis dėlto visi šie dirgikliai, kurie buvo laikomi pavojaus šaltiniu vairuojant, nublanko vos tik pasirodžius mobiliesiems telefonams. Nerūkyti, nevalgyti vairuojant buvo paprasčiausiai patariama, o kalbėti telefonu – uždrausta; nepaisantiesiems šio draudimo policijos pareigūnai gali pareikalauti susimokėti baudą.

Mokslininkai vieningai sutinka, kad vairuotojo dėmesio blaškymas yra itin svarbus rizikos faktorius, kalbant apie nelaimes keliuose. Yra skiriamos kelios vairuotojo dėmesio blaškymo rūšys.

Vidiniai dirgikliai – visa tai, kas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio automobilio viduje: tai ir garso aparatūros reguliavimas, ir pokalbiai su keleiviais, ir, žinoma, naudojimasis mobiliuoju telefonu.

Dar viena dirgiklių rūšis – išoriniai: vairuotojas dėmesį nuo kelio gali nukreipti skaitydamas reklamą ar stebėdamas šaligatviu einančius žmones.

Šios dvi stambiausios dirgiklių rūšys skirstomos dar smulkiau. Virdžinijos technikos instituto mokslininkai skiria net keturis vairuotojo dėmesio trikdymo tipus. Vizualinis – vairuotojas stebi aplinką, tačiau nesukoncentruoja žvilgsnio į kelią. Kognityvinis – vairuodamas asmuo reaguoja į pašnekovą, o ne į tai, kas vyksta kelyje. Fizinis – vairuotojas, užuot laikęs vairą abiem rankomis, viena bando reguliuoti garso įrangą, valgo ar laiko telefoną. Garsinis – kai garsai automobilio viduje: skambantis telefonas, garsiai grojanti muzika – neleidžia girdėti svarbių garsų mašinos išorėje, pavyzdžiui, specialiųjų tarnybų, važiuojančių su įjungtais garso signalais.

Nauja rykštė – internetas

Spartėjanti technologijų pažanga lėmė, kad dabar reikia kalbėti ne tik apie kalbėjimą telefonu vairuojant, tačiau ir apie trumpųjų žinučių rašymą ar naršymą internete. JAV saugaus eismo specialistai jau nebe pirmus metus skelbia pavojų dėl to, kad bet kuriuo dienos metu mobiliaisiais prietaisais prie vairo naudojasi apie 660 tūkst. vairuotojų. Draudimo kompanija "Enie Insurance", atlikusi vairuotojų apklausą, sužinojo, kad trečdalis vairuotojų nesibaimina rašyti trumpųjų žinučių vairuodami, o net trys ketvirtadaliai teigia matantys, kaip tai daro kiti vairuotojai.

Mokslininkai suskaičiavo, kad vidutiniškai parašyti žinutę trunka 5 sek. Jei automobilis važiuoja 90 km/val. greičiu, jis per 5 sek.  įveikia atstumą, lygų futbolo aikštės ilgiui. Visa tai vairuotojas daro beveik nereaguodamas į tai, kas vyksta kelyje. "Blogiausia, kad net devyni iš dešimties jaunų žmonių tikisi atsakymą į žinutę ar elektroninį laišką gauti vos per 5 min., o tai sukuria didesnį spaudimą vairuojančiajam greičiau atsakyti", – teigiama vienoje JAV mokslininkų ataskaitoje.

Mobiliojo telefono naudojimas vairuojant priverčia vairuotoją atitraukti žvilgsnį nuo kelio ir rankas nuo vairo. Blogiausia, kad kalbant telefonu vairuojant dėmesys nėra sutelktas į kelią ir vairuotojas netinkamai įvertina eismo situaciją. Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto mokslininkai atskleidė, kad net ir laisvų rankų įranga besinaudojantys vairuotojai gali neatkreipti dėmesio į objektus, esančius jų kelyje, jeigu aktyviai dalyvauja pokalbyje. Svarbiausia, kad tyrėjai teigia nematantys jokio skirtumo, ar vairuojantis asmuo kalba naudodamasis laisvų rankų įranga, ar ne.