- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė energetikos inspekcija penktadienį Vokietijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „Danpower“ išdavė leidimą gaminti elektrą su skatinamuoju tarifu Kaune. Tokiu būdu atstatomi valstybės įsipareigojimai investuotojams ir nelieka kliūčių taikos sutarties su Energetikos ministerija įgyvendinimui.
Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nutraukė „Danpower“ ir inspekcijos ginčą, kilusį kuomet inspekcija ankstesnį leidimą išdavė be teisėtai aukcione laimėto skatinamojo tarifo. „Danpower“ atsisakė savo apeliacinio skundo teigdama, kad skatinamųjų tarifų klausimas buvo galutinai išspręstas gegužę, pasirašius taikos susitarimą su Energetikos ministerija.
Suvienodins sąlygas konkurencijai
„Išduotas leidimas pagaliau leis bent Kaune veikti tokiomis sąlygomis, kokias valstybė mums pažadėjo prieš investuojant. Dabar galėsime vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis energetikos įmonėmis, kurios jau yra gavusios elektros skatinamuosius tarifus ar Europos Sąjungos paramą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis (Burkhard Vogel).
Leidimą su skatinamuoju tarifu gaminti elektrą gavusi „Danpower“ artimiausiu metu ketina pasirašyti sutartį dėl įrenginių prijungimo su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) ir įgyvendinti likusius taikos sutartimi su Energetikos ministerija prisiimtus įsipareigojimus.
2013 metais „Danpower“ jėgainė Kaune laimėjo elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę, tačiau vėliau tarifą panaikino. Tuo tarpu „Danpower“ į biokuro elektrinę investavo daugiau nei 20 mln. eurų, o tarifo panaikinimas šias investicijas pavertė nuostolingomis.
Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonei „Enercity“ priklausanti kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų, jai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.
Taikos sutarčiai neliko kliūčių
Vyriausybės patvirtinta taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose.
„Danpower“ įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo stabdant jos projektus, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Tuo pačiu Vokietijos investuotoja sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.
„Danpower“ taikos sutartimi taip pat patvirtino savo ketinimą investuoti į 100 krovos stotelių tinklą elektra varomiems automobiliams Lietuvoje.
Parama už elektros gamybą
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.
Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų VIAP lėšų biudžetas Lietuvoje viršijo 1,6 mlrd. eurų. Didžiausią paramos dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.
Vien 2017 m. tarp paramos gavėjų buvo daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų.
Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Parama „Fortum“ bendrovei per visą 12 metų laikotarpį elektros vartotojams gali atsieiti apie 40 mln. eurų.
Teismuose atsikovotą paramą nuo šių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“, kuriai už biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą šiemet skirta 411 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita" gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.
Tokį pat tarifą atgaus ir „Danpower", kuri tais pačiais 2013 metais buvo laimėjusi analogišką aukcioną. VIAP išmokos šiai įmonei per metus gali siekti apie 1,5 mln., per visus 12 skatinimo schemos metų - apie 18 mln. eurų.
Sumažino šilumos kainas
„Šilumos rinkoje įrodėme, kad vartotojams tinkamas kainas galime pasiūlyti, priešingai nei dalis mūsų konkurentų, be jokių finansinių paramų. Elektros rinkoje situacija kitokia – gamyba iš atsinaujinančių šaltinių be paramos yra nuostolinga. Todėl valstybės ir kviečia investuotojus gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, pažadėdamos jiems skatinamuosius tarifus“, - teigia B. Fogelis.
Pasak jo, „Danpower“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai Lietuvoje, kurių veikla prisidėjo prie šilumos kainų mažinimo Vilniuje ir Kaune.
Kainų komisijos duomenimis, 2017 metais visų nepriklausomų gamintojų veikla šilumos vartotojams leido sutaupyti daugiau nei 12 mln. eurų, iš jų – net 7 mln. eurų Kaune.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas12
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą21
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada9
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
VERT įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti GIPL detales su rusiškomis žymėmis2
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
„Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Kaliningrade59
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ pardavė visą verslą Rusijoje &nda...
-
„Maxima“ kviečia dirbti: apmokome, suteikiamas transportas, apgyvendinimas bei nemokamas maitinimas9
Šalia Lentvario netrukus pradės veikti naujas „Maxima LT“ logistikos centras. Jo vadovas Modestas Virvilas jau renka savo komandą – jo kolegomis gali tapti ir patirties logistikoje neturintys kandidatai. ...
-
Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“2
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiau...