- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, kad 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų), praneša Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT, anksčiau atskleidęs apie „Swedbank“ esą išplautas 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų).
Pasak SVT, atskleista ataskaita ne tik meta naujus kaltinimus „Swedbank“ pinigų plovimu, bet ir patvirtina vasarį televizijos atskleistą pinigų plovimo atvejį. Anksčiau banko generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ne kartą neigė žinojusi apie „Swedbank“ įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau, SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalistų teigimu, „Swedbank“ vadovė negalėjo nežinoti apie galimą pinigų plovimą, jei 2018-ųjų rugsėjį siuntė banko darbuotojams šią ataskaitą.
Kaip tikina SVT, ataskaitoje, pažymėtoje „konfidencialu“ ir pavadintoje „Swedbank“ atitiktis“, buvo išanalizuoti maždaug 2 000 „Swedbank“ klientų Baltijos šalyse, o į gavėjų sąrašą buvo įtraukta pati generalinė direktorė B. Bonnesen ir keli kiti banko vadovai.
Slaptos ataskaitos antraštėje teigiama: „Negalima platinti be „Swedbank“ generalinės direktorės leidimo“.
Pasak vieno SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalisto Joachimo Dyfvermarko, pastarąjį dešimtmetį bankai Baltijos šalyse padėjo plauti pinigus iš Rusijos.
„Daugiau nei dešimtmetį Baltijos šalių bankai veikė kaip juodų pinigų kanalas iš buvusios SSRS šalių į Europą“, – sakė J. Dyfvermarkas ir pridūrė, kad pasitikėjimas Šiaurės šalių bankais smuko dėl „Swedbank“, „Danske Bank“ ir „Nordea“ pinigų plovimo skandalų.
A. Ufarto/Fotobanko nuotr.
„Tokie bankai kaip „Swedbank“, „Danske Bank“ ir „Nordea“ nebuvo siejami su padidinta rizika. Dabar šis pasitikėjimas buvo iš esmės pažeistas“, – tikino žurnalistas.
„Swedbank“ atstovai neigia naujus SVT kaltinimus ir tikina, kad 95 mlrd. kronų sudarantys mokėjimai įtartini – esą tai yra mokėjimai iš klientų grupės, kurių patikra buvo atlikta.
„Kaip ne kartą sakėme, mes veikiame pagal įvairius signalus. Taigi mums buvo natūralu veikti, kai „Danske Bank“ pinigų plovimas buvo atskleistas“, – apie nutekintą vidinę klientų analizę aiškinama „Swedbank“ pranešime.
„Analizėje pernai mes žiūrėjome tiek į dabartinius, tiek ir į buvusius klientus Baltijos šalyse. Daugeliu atvejų nebuvo poreikio tęsti veiksmus, tačiau kai kuriais atvejais mes ėmėmės priemonių, įskaitant ir pranešimus finansų inspekcijai“, – teigia „Swedbank“ atstovai.
„Swedbank“ atstovas Gabrielis Franckė Rodau televizijai SVT tikino, kad 2 000 klientų buvo pasirinkti, atsižvelgiant į didžiulį klientų skaičių – daugiau nei 3 mln. – Baltijos šalyse.
Po SVT reportažo „Swedbank“ šia ataskaita pasidalino su Švedijos finansų inspekcija ir „Swedbank“ valdyba, kuri anksčiau nebuvo mačiusi banko atliktos klientų analizės.
„Swedbank“ akcijų kaina po SVT pranešimo 09.22 val. Švedijos laiku (10.22 val. Lietuvos laiku) Stokholmo akcijų biržoje buvo smuko 2,5 proc., iki 171,80 kronos už akciją.
„Swedbank“ ne kartą atsiribojo nuo „Danske Bank“ skandalo, argumentuodamas tuo, kad Švedijos banko verslas yra paremtas vietos gyventojais ir vietos įmonėmis. „Swedbank“ generalinė direktorė Birgitte Bonnesen anksčiau tvirtino, kad banko užsienio klientų sąskaitų portfelis yra nereikšmingas.
Tačiau, pripažino B. Bonnesen, „Swedbank“ negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.
„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.
SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.
Kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis praėjusią savaitę Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo.
B. Browderis tikino turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla6
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė65
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas2
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą1
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią sa...
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...