- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
-
Stichijų pamokos: elektros oro linijas keičia požeminiai kabeliai
Gūsingas vėjas ar didesnis kritulių kiekis – to užtenka, kad be elektros liktų šimtai ar net tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Ši, vis dažniau pasikartojanti situacija, ypač gerai pažįstama kaimiškų ir miškingų vietovių žmonėms.
Priežastis paprasta – didžiausia tikimybė, kad virsdami medžiai ar nulūžusios šakos nutrauks elektros oro linijas yra būtent tokiose vietovėse.
Požeminiai tinklai tarnaus 50 metų
Kaip išvengti tokių avarijų? Vienintelė alternatyva – požeminiai elektros kabeliai. Prieš kurį laiką tai dar buvo laikoma kone prabanga, tačiau padėtis sparčiai keičiasi, nes valstybė apsisprendė pakeisti daugiausia problemų keliančias oro linijas.
Todėl nenustebkite jeigu pamatysite, kad energetikos darbų įmonės kasa tranšėjas po jau esamomis oro linijomis – tai reiškia, kad ši elektros linija netrukus taps požemine, o gelžbetoninės atramos bus demontuotos ir išvežtos.
Požeminių kabelių tinklas ne tik atsparesnis aplinkos poveikiui, bet ir jas eksploatuojant patiriama mažiau gedimų. Be to, požeminių kabelių tinklų priežiūros ir remonto sąnaudos yra mažesnės, patys tinklai yra daug saugesni, jų tarnavimo laikas yra ne mažesnis nei 50 metų, tuo tarpu oro linijų garantinis laikotarpis – 25 metai.
Bendrovės “Elektros skirstymo operatorius” (ESO) planuose – iki 2026 metų net pusė visų elektros tinklų turi būti po žeme. Prioritetas bus teikiamas miškingoms vietovėms – ten oro linijų neliks visai. Vien pernai ESO į požeminius kabelius pakeitė apie 2600 kilometrų oro linijų.
Lietuvos elektros energetikos asociacijos nuotr.
Rangos įmonės investuoja į brangią techniką
Lietuvos elektros energetikos asociacijai (LEEA) priklausančioms rangos paslaugų įmonėms tokios permainos reiškia naujas investicijas.
Jei statant oro linijas naudojami autogrąžtai ir autokranai, tai tiesiant požeminių kabelių linijas reikalinga naši žemės kasimo technika (vikšriniai, ratiniai ekskavatoriai), kompiuterizuotas kabelio klojimo mechanizmas, reguliuojantis kabelio traukimo jėgą, betranšėjinių komunikacijų tiesimo technika – valdomi kryptinio pragręžimo įrenginiai.
Taikant pažangias betranšėjinio tipo technologijas, elektros kabeliai klojami po kelio dangomis, geležinkelio bėgiais, pastatais, medžiais, upėmis. Vienos naujos betranšėjės komunikacijų tiesimo mašinos kaina siekia 300 tūkst. eurų.
Todėl įmonės, investavusios nemažai lėšų į naujos technikos įsigijimą, norėtų ją naudoti ištisus metus. Tačiau sąlygų tam Lietuvoje nėra. Oro linijos statyba gali vykti ir žiemą, o įšalas netgi palengvina elektromonterių darbą, nes technika gali nesunkiai privažiuoti.
Tuo tarpu kabelių klojimas žiemą tampa nebeįmanomas. Be to, darbai pradeda stoti, esant dideliam kritulių kiekiui – sunkioji technika nebegali įvažiuoti į laukus, kabelių kloti į vandens sklidinas tranšėjas negalima.
Gali dirbti tik įgudę montuotojai
Pasak LEEA įmonės UAB “Anykščių energetinė statyba” vadovo Teodoro Bitino, elektros kabelių klojmo darbas iš darbuotojų reikalauja itin gerų profesinių įgūdžių, didelio kruopštumo, atsakingumo ir aukštos darbų kokybės. Kabelių movų montuotojai turi būti išklausę specialius kursus ir turėti pažymėjimus kiekvieno tipo ir kiekvieno gamintojo movų montavimui.
Pakloti žemėje aukštos įtampos kabeliai išbandomi paaukštinta labai žemo dažnio įtampa.
“Paklojus 10 kV kabelius iš specialaus aukštos įtampos kabelių bandymo įrenginio paduodama paaukštinta 19 kV įtampa ir taip tikrinama, ar nėra kabelio izoliacijos pažeidimų, ar kabelių movos sumontuotos kokybiškai. Tokiems bandymams atlikti reikalinga speciali ir brangi įranga, kvalifikuoti ir nustatyta tvarka atestuoti specialistai” – akcentavo T. Bitinas.
Ypač dayg laiko užima požeminio kabelio klojimas miestuose ir miesteliuose, kur kasimo darbus apsunkina po žeme esančios komunikacijos, gatvių dangos, darbų derinimai su miestų savivaldybėmis ir gyventojais. Tuo tarpu kabelius klojant laukuose, reikia taikytis prie ūkininkų, kurie dėl pasėlių neleidžia vykdyti žemės kasimo darbų.
Pradžia – medinės atramos
O kokia buvo elektros linijų tiesimo Lietuvoje istorija? T. Bitinas pasakojo, kad pirmosios elektros tiekimo linijos daugiausia buvo oro linijos: atramas atstojo mediniai stulpai, o elektra tekėdavo neizoliuotais aliuminio arba aliuminio-plieno laidais. Tuo tarpu kabeliai buvo vienagysliai, varinio laido.
Prasidėjus Lietuvos elektrifikacijai aukštos įtampos elektros tinklas didžiuosiuose miestuose buvo kabelinis, o miestų pakraščiuose ir kaimo vietovėse buvo statomos oro linijos. Tarpukariu mediniai stulpai buvo statomi rankiniu būdu, po trasą išvežiojant arkliais. Tik po karo pradėti gaminti ir statyti gelžbetoniniai stulpai.
Oro linijų statyboje daugiausia buvo naudojami vikšriniai traktoriai, autogrąžtai. Dirbdavo 5-6 žmonių brigada, per dieną pastatydavo iki 20 atramų.
Atsiradus naujoms technologijoms ir pradėjus gaminti sauso tipo kabelius bei sumažėjus kabelio kainai, elektros oro linijos pradedamos keisti į požemines kabelių linijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: „Rheinmetall“ Lietuvoje gali rasti įvairių partnerių
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant statyti artilerijos šovinių gamyklą Lietuvoje ir pradedant ieškoti vietos partnerių, tokių potencialių bendrovių yra nemažai, sako agentūros „Investuok Lietuv...
-
„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio aplinkkelio ir vilniečių pamėgto, didžiausio ...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės15
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Produkciją Lietuvoje pristato biodujomis varomu vilkiku: per metus 100 tonų sumažins išmetamą CO22
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sa...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...