- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavojingųjų atliekų sąvoka dažnam gyventojui dar neretai asocijuojasi su žalsvai švytinčiomis, kur nors branduolinėse jėgainėse ar chemijos pramonės gamyklose dūlančiomis medžiagomis. Vis tik realybėje pavojingosios atliekos yra gerokai arčiau mūsų kasdienybės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pavyzdžiui, jei turite automobilį, jūs jau neišvengiamai turėsite reikalų su pavojingomis atliekomis. Tokioms priskiriami panaudoti automobilių akumuliatoriai, alyva, tepalo, kuro ir oro filtrai, amortizatoriai bei įvairi elektronika. Tad ką daryti ir kaip būti tikriems, kad tokios atliekos patektų į tinkamas rankas ir būtų prideramai sutvarkytos?
Atsakomybė tenka ir gyventojams
Anot pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Pauliaus Repšio, atsakomybę dėl tinkamo pavojingųjų automobilinių atliekų sutvarkymo turėtų jausti visos jų susidarymo ir gyvavimo cikle dalyvaujančios grandys – nuo automobilių dalių gamintojų bei importuotojų iki transporto priemonių remontu ir priežiūra užsiimančių servisų, taip pat ir automobilių savininkų bei atliekų tvarkytojų.
„Jei elgdamiesi su pavojingosiomis atliekomis visi tinkamai vykdytų tenkančias pareigas, neabejotinai gyventume švaresnėje ir saugesnėje aplinkoje. Deja, vieni iš nežinojimo, o kiti iš savanaudiškų paskatų, pažeidinėja įstatymus ir pavojingosiomis atliekomis dar neretai atsikrato netinkamai“, – sako P. Repšys.
Atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės atstovas primena, kad kiekvienas gyventojas privalo rūpintis, kad pavojingosios atliekos nepatektų į aplinką, kur jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gamtai.
Kalbant konkrečiai apie pavojingąsias automobilines atliekas, tai reiškia, kad panaudoti akumuliatoriai, alyva, filtrai, amortizatoriai ir kitos pavojingų cheminių junginių savo sudėtyje turinčios transporto priemonių dalys turi būti paliktos automobilio priežiūrą atliekančiuose servisuose jei naudojamasi jų paslaugomis, tiesiogiai atliekų tvarkytojams arba priduotos į specialias tokių atliekų surinkimo vietas.
Servisams – specialios taisyklės
„Ne mažiau nei gyventojų sąmoningumas tinkamam pavojingųjų automobilinių atliekų sutvarkymui yra svarbi automobilių remontu ir technine priežiūra užsiimančių įmonių atsakomybė. Šios įmonės turi teisės aktais aiškiai apibrėžtas pareigas ir privalo jas vykdyti. Būtent servisuose susidaro didžiausi kiekiai automobilinių atliekų, todėl itin svarbu, kad su jomis būtų elgiamasi tinkamai“, – sako P. Repšys.
Anot P. Repšio, visos automobilių servisuose susidarančios automobilinės atliekos pirmiausiai turi būti rūšiuojamos ir saugomos tinkamomis sąlygomis. Tvarkytojams pavojingąsias atliekas servisai privalo atiduoti kas pusę metų, o nepavojingąsias – kas metus. Šių terminų privaloma griežtai laikytis, o to nedarantiems gresia iki 4 tūkst. eurų siekiančios baudos. Servisai taip pat privalo sąžiningai vesti atliekų apskaitos žurnalus, juose nurodydami tikslius susidariusių ir tvarkymui atiduotų medžiagų kiekius.
Ne visi tvarkytojai sąžiningi
Paskutinė ir bene svarbiausia pavojingųjų atliekų tvarkymo grandis yra tokias atliekas tvarkyti teisę turinčios įmonės. Jų Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 2 tūkst., tačiau toli gražu ne visos veikia efektyviai ir skaidriai.
P. Repšys pripažįsta, kad problemų Lietuvos atliekų tvarkytojų rinkoje – apstu. Surinktų ir realiai sutvarkytų atliekų kiekių slėpimas, fiktyvus atliekų tvarkymas ir nelegalus atsikratymas jomis yra paplitusios praktikos, dėl kurių kenčia sąžiningai veikiantys tvarkytojai.
„Skaidri atliekų tvarkytojų rinka turėtų būti visos visuomenės interesas. To nepasiekus ir toliau girdėsime apie aptinkamus nelegalius atliekų sandėlius, likimo valiai paliktas ar sąvartynuose nugulančias tonas pavojingųjų atliekų. Prie šiuolaikiškos ir efektyvios atliekų tvarkymo sistemos kūrimo šalyje prisidėti gali ne tik įstatymų leidėjai ir kontroliuojančios institucijos, bet ir gyventojų bei verslo įmonių atsakingumas. Dažnai nuo jų pasirinkimo priklauso pavojingųjų atliekų likimas“, – sako P. Repšys.
Tvarkytojo rinktis vien pagal kainą nerekomenduoja
Anot eksperto, tik imituodami atliekų tvarkymą, o realiai jomis atsikratydami nesąžiningai veiklą vykdantys tvarkytojai geba pasiūlyti automobilių servisams ir kitoms atliekomis pasirūpinti įpareigotoms įmonėms žemesnes atliekų surinkimo ir tvarkymo kainas. Tokiu būdu įmonės sutaupo, tačiau dėl to kenčia visuomenė ir gamta.
„Verslo subjektai, automobilių servisai turėtų atsakingai rinktis atliekų tvarkytojus – įvertindami ne tik jų siūlomas paslaugų kainas, bet ir turimus leidimus bei sertifikatus, reputaciją ir veiklos istoriją. Iš tvarkytojų visuomet derėtų reikalauti atskaitomybės ir deramos dokumentacijos. Savo ruožtu gyventojai taip pat turėtų rinktis tik patikimus ir atsakingai veikiančius servisus, tinkamai besielgiančius su susidarančiomis atliekomis. Galima pastebėti, kad lietuviams tai tampa vis svarbiau, o nuo aplinkosaugos reikalavimų nesilaikančių įmonių klientai nusigręžia vis dažniau“, – tikina P. Repšys.
Nesutvarkytos atliekos – grėsmė žmonių sveikatai
P. Repšys skaičiuoja, kad per praėjusius metus bendrovė „Žalvaris“ iš įmonių ir gyventojų Lietuvoje surinko beveik 10,2 tūkst. tonų pavojingųjų automobilinių atliekų. Daugiausiai – beveik 6 tūkst. tonų – surinkta automobilių akumuliatorių atliekų.
„Galbūt kai kam gali kilti klausimas – kuo tokios atliekos kaip panaudotas akumuliatorius ar oro filtras yra pavojingos? Vis tik užtenka pasinagrinėti tokių dalių sudėtį ir tampa aišku, kad joms turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Pavyzdžiui, automobilių akumuliatoriuose yra gausu rūgščių, elektrolitų ir kitų cheminių junginių, kurie žmogui tiesioginio kontakto metu gali sukelti įvairius sužalojimus arba per ilgesnį laiką kauptis organizme ir lemti lėtinius susirgimus“, – pažymi P. Repšys.
Pavojų žmonių sveikatai kelia bei žalą gamtai, anot P. Repšio, daro ir kitos pavojingosios automobilinės atliekos. Pavyzdžiui, 1 litras į aplinką patekusios alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir plėvele padengti 1 ha vandens paviršiaus. Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, primenančių, kodėl visi turėtume pasistengti, kad pavojingosios atliekos būtų tinkamai sutvarkytos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams2
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Produkciją Lietuvoje pristato biodujomis varomu vilkiku: per metus 100 tonų sumažins išmetamą CO22
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sa...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių15
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
„LTG Cargo“ pradėjo testuoti išmaniąją nuotolinės diagnostikos sistemą
LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo lokomotyvuose testuoti išmaniąją nuotolinės diagnostikos įrangą. Planuojama, kad pasiteisinus šiam tęstiniam projektui bendrovė galės sutaupyti iki 1,5 mln. eurų pe...