- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai (EK) praėjusį pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą už neteisėtai apribotą konkurenciją, kai 2008 metais bendrovė išardė bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, valstybės valdomos įmonės vadovas neatmeta, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui, siekiant sumažinti ar visai išvengti baudos.
Mantas Bartuška interviu BNS sako, jog „Lietuvos geležinkeliai“ jau tariasi su skundą Komisijai pateikusia „Orlen Lietuva“, kaip ištaisyti pažeidimą, dėl to bus kalbamasi ir su Latvija.
Pasak M.Bartuškos, vienas pirmųjų žingsnių bus „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka, atskiriant infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimo veiklas ir jas perduodant antrinėms įmonėms, kurias valdytų viena kontroliuojanti bendrovė.
- Gal jau matėte visą Europos Komisijos išvadą, 106 puslapių dokumentą?
- Esame gavę, pats visko dar nemačiau, nespėjau peržiūrėti, bet komanda žiūri, vertina.
- Ar jame yra konkretūs nurodymai, kaip reikėtų ištaisyti pažeidimą?
- Konkrečių nurodymų, kaip reikėtų ištaisyti situaciją, nėra. Yra paskirta bauda, ir yra kita dalis, kur reikia su Komisija sutarti dėl situacijos atitaisymo, kas gali būti Rengės atstatymas arba kitos priemonės. Bet konkretumo šioje vietoje nėra, pagal procedūras su Europos Komisija bus diskusija, ar atstatyti Rengės kelią, ar kitas priemones taikyti.
Byla yra kompleksinė, sudėtinga, ji buvo ruošta aštuonerius metus, tokių arba panašių bylų net Europos mastu nėra tiek daug. Ji yra netgi precedentinė. Įvertinus bus galima spręsti, kaip elgtis toliau. Vienas variantų - skųsti ir siekti, kad bauda būtų išvis panaikinta arba sumažinta. Plius reikia suprasti situaciją, ką mes girdime, - tiek Latvija, tiek kitos suinteresuotos šalys gali skųsti, reikalauti papildomos žalos. Tai klausimas nėra vien tik 28 mln. eurų, potencialiai jis yra didesnis.
- Ar galima traktuoti Europos Komisijos baudą taip, kad Lietuva sumoka nemažą pinigų sumą už tai, kad nesutinka pertvarkyti „Lietuvos geležinkelių“, kaip nori Komisija?
Plius reikia suprasti situaciją, ką mes girdime, - tiek Latvija, tiek kitos suinteresuotos šalys gali skųsti, reikalauti papildomos žalos. Tai klausimas nėra vien tik 28 mln. eurų, potencialiai jis yra didesnis.
- Sunku man būtų patvirtinti tokį teiginį, nes iš vienos pusės mes kalbame apie įmonės pertvarkymą, gal ne tokia kol kas apimtimi, kaip buvo diskutuota Europos Komisijos, nes buvo diskutuota įvairių scenarijų. Ką mes šiandien vertiname kaip realų scenarijų - tai pirmąjį žingsnį padaryti ir atskirti veiklas - išskaidyti ir perkelti į dukterines įmones, su motinine bendrove. Tokį variantą, kokį turi didžiosios Europos valstybės - Vokietija, Prancūzija - tai modeliai, kurie veikia.
- Tai jūs pasiūlytumėte Komisijai sukurti holdinginę kompaniją su antrinėmis įmonėmis?
- Čia ne visai net susiję klausimai. Bet kuriuo atveju mes vertiname ir į tą pusę judėsime, bet kaip Europos Komisija tai priims - kaip dalį persitvarkymo ir kažkaip atsižvelgs dėl Rengės klausimo, neaišku.
- Kiek žinau, Komisijoje buvo keliamas klausimas dėl visiško „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo, visiško nuosavybės atskyrimo. Ar tai įmanoma ir kodėl iki šiol Lietuva su tokiu variantu nesutiko?
- Kas anksčiau sutiko ar nesutiko, sunku man vertinti. Įmonės pertvarkymas yra sudėtingas klausimas, kas yra labai svarbu - kad tiek nacionaliniai saugumo interesai, tiek valstybės ekonominiai interesai nebūtų pamiršti. Tie procesai daromi tam, kad mes judėtume link vakarietiškų pavyzdžių, mes šiandien darome tuos namų darbus ir ruošiamės, tikiu, kad artimiausiu metu turėsime gerą pasimatavimą - veiksmų planą, kaip judėti.
Gali būti, kad pakaks Rengės atstatymo ir dar kažko nereikalaus, nes jau bauda yra skiriama.
- Ar jūs pats bandėte derėtis su Europos Komisija? Ar tuose pokalbiuose buvo užsimenama arba leidžiama suprasti, kad turite arba restruktūrizuoti įmonę, arba gaunate baudą?
- Tų pokalbių turėjome tikrai labai nedaug - vieną ar du, kadangi tikrai trumpas laikas buvo. Dėl valdymo modelių buvo kalba, bet iš karto žengti didelius žingsnius įmonė nepasiruošusi, nes yra didelė kompanija, tas ilgai užtruktų arba tą galima daryti pažingsniui.
- Tačiau kai kurie analitikai sako, kad pažeidimo esmė ir buvo ta, jog „bėgių“ ir „vagonų“ verslo tikslai yra visiškai skirtingi, jie susikerta, tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“, turėdami abu tuos verslus, negali jų supriešinti, todėl holdingas neišspręs šios problemos. Tik verslų visiškas išskaidymas išspręstų šią situaciją.
- Kaip ir minėjau, mes ruošiamės žengti pirmą žingsnį - ką nemažai Europos vežėjų yra padarę. Tai mūsų toks pirmas tikslas - turėti motininę įmonę ir dukterines atskirose veiklose. Bet labai svarbu suprasti, kad Europos direktyvos leidžia net vertikaliai integruotą struktūrą, kokią mes dabar turime geležinkeliuose.
Žiūrint statistiką iki pažeidimo - apie milijoną tonų naftos produktų važiavo iš Mažeikių į Latvijos pusę ir po Rengės uždarymo iki milijono yra vežama kitu maršrutu, bet tie srautai nepasikeitė.
- Nė viena Lietuvos Vyriausybė nesiryžta pradėti geležinkelių pertvarkos, nors apie tai jau seniai kalbama. Tai kur čia yra pavojai „Lietuvos geležinkeliams“?
- Esmė yra užtikrinti veiklą ir siekti rinkos efektyvumo. Yra pavyzdžių Europoje, kur buvo nepasiruošta arba kaip Estijoje, kur buvo išskaidyta, paskui vėl grįžta, privatizuota, ir kroviniai reikšmingai krito. Tie pavyzdžiai rodo, kad tokius pertvarkymus reikia labai atsakingai daryti. Yra ir kitų pavyzdžių, kaip toje pačioje Vokietijoje, kur einama žingsniais, užtikrinamos prieigos, kiti žaidėjai prie infrastruktūros gali prisijungti.
Lietuvoje irgi yra šiandien galimybė prisijungti kitiems vežėjams, mažose atkarpose vežėjų netgi yra. Latvijos vežėjai iki Radviliškio atvažiuoja, bet tie vežimai mažesnę dalį sudaro, „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro didelę dalį, nes turi didelį įdirbį.
Yra Europos direktyvos, kuriomis visi turi vadovautis, turi būti vienodos žaidimo taisyklės. Valstybė turi pasirinkti modelį, kuris neštų didžiausią ekonominę naudą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas2
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
„Megoje“ perki – „Dyson“ prizus kasdien laimi!1
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ skelbia, kad dabar – pats metas stiliaus ir interjero pokyčiams. Naujos pavasario kolekcijos jau atvyko! O su jomis ir išskirtinis žaidimas, kuriame kiekvieną dieną galima laimėti inovatyviu...
-
Ankstyvųjų bulvių sėklos – jau vagose, pernykštis derlius – dar aruoduose1
Šis pavasaris negaili lietaus. Kai kur Lietuvoje laukai plaukia, o kai kur juose jau dirba žemės ūkio technika ir sodinamos bulvės. Daržininkų aruodai dar saugo pernykštį derlių, kurio iki Velykų tikrai užteks pirkėjams. Tačiau kai ku...
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą10
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras8
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
Teismas atmetė „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl naujų Vilniaus oro uosto rinkliavų1
Teismas atmetė Airijos ir Vengrijos oro bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl 2023 metais padidintų rinkliavų Vilniaus oro uoste, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...
-
Kaip per Velykas dirbs prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ praneša, kad šeštadienį prieš Velykas, kovo 30 d., dirbs pirkėjams įprastu grafiku, o štai šventinį Velykų sekmadienį nedirbs visai. ...
-
Senos, avarinės būklės patalpos Garliavoje atgijo prekybai ir bendruomenės poreikiams1
„Iš lauko – ant stalo“ tokiu šūkiu antrus metus Garliavos miestelio bendruomenę pasitinka „Ūkio sakmės“ turgelis, kuriame ne tik gausus vietinių ūkininkų ir gamintojų produkcijos asortimentas, bet ir edukacin...
-
Apeliacinis teismas pripažino – likviduojamos „Arvi fertis“ bankrotą T. Dudėnas inicijavo tyčia1
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad likviduojamos bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas buvo tyčinis, ir paliko galioti metų pradžioje apygardos teismo priimtą nutartį. Pagal ją buvusiam įmonės vadovui Tomui Dudėnui taip pat metams a...