„MG Baltic“ neigia kaltinimus

Teisėsaugai pareiškus įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu vienam didžiausių Lietuvoje koncernų, Dariaus Mockaus valdomam „MG Baltic“, grupė pareiškė nepadariusi nusikaltimo, o pareikšti įtarimai yra „akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“.

„Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės“, - rašoma „MG Baltic“ pranešime spaudai.

Teisėsaugos sprendimą „MG Baltic“ apskundė generaliniam prokurorui. Koncerno advokatas Linas Belevičius BNS sakė, kad skundas įteiktas pirmadienį. Anot jo, įtarimus prokuroras Justas Laucius surašė vasario 23 dieną, o oficialiai koncernui jie įteikti antradienį.

Anot koncerno, pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės.

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus“, - pranešime sakė „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.

„Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, - pridūrė jis.

Anot koncerno vadovo, „įtarimų turinys nesiskiria nuo tos selektyvios informacijos, kuri nuo pat skandalo pradžios 2016 metų gegužę buvo paslaugiai teikiama žiniasklaidai ir yra ne kartą paskelbta viešai“.

„Jokių naujų versijų ar faktų mes neišgirdome, todėl toks veiksmas atrodo perteklinis ir labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę. Kad ir kaip būtų, baigiamasis žodis tokio pobūdžio ginčuose Lietuvoje priklauso teismui, todėl palaukime proceso pabaigos“, - sakė D.Mockus.

Teisininkai: pasitvirtinus įtarimams „MG Baltic“ veikla gali būti apribota

Pasitvirtinus teisėsaugos įtarimams politikų papirkimu ir prekyba poveikiu verslininko Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“, pastarojo veikla galėtų būti laikinai apribota arba jis turėtų sumokėti baudą, sako teisininkai. Be to, koncerno įmonėms galėtų būti uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Dominuojančios sankcijos juridiniams asmenims gali būti arba įmonės likvidavimas, arba veiklos apribojimas. (...) Negaliu pasakyti, ar praktikoje buvo likviduojama įmonė, nes tai turėtų būti daroma tuo atveju, kai įmonė įsteigta neteisėtai veiklai. Šiuo atveju, kai kalbama apie įmonę, kurį užsiima komercine-ūkine veikla, kuri yra leidžiama, licencijuojama, bet galbūt įmonės vadovai kažką nusikalstamai atlieka ir tai duoda naudos pačiai įmonei, tai atsakomybės taikomos ir pačiam juridiniam asmeniui, tačiau jo nelikviduojant. Gali būti tam tikram laikui apribojama veikla, gali būti ir kažkokios finansinės sankcijos“, - BNS sakė advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka.

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis BNS teigė, kad Baudžiamasis kodeksas juridinams asmenims numato iki 50 tūkst. MGL dydžio baudą (šiuo metu - 1,9 mln. eurų) arba veiklos apribojimą nuo 1 iki 5 metų. Kodekse taip pat yra numatomas ir juridinio asmens likvidavimas.

„Šalia baudžiamųjų, ko gero, svarbiausia pasekmė – draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad tiekėjas negali dalyvauti konkurse, jei dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už padarytus nusikaltimus“, - BNS sakė S.Bikelis.

R.Jurkos teigimu, paprastai įtarimai juridiniam asmeniui pareiškiami po to, kai jie pareikšti ir su juo susijusiam fiziniam asmeniui.

„Paprastai juridiniam asmeniui įtarimai pareiškiami, jeigu yra pareikšti įtarimai ir fiziniam asmeniui - to paties juridinio asmens vadovui, vadovaujančio sluoksnio asmeniui ar asmeniui, kuris įmonės vardu priima sprendimus. Konkrečiu atveju įtarimai yra pareikšti vienam iš įmonės vadovų („MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui - BNS), teisėsaugos institucijos nustato, kad tas fizinis asmuo galimai savo neteisėtais veiksmais atliko tam tikrus veiksmus, kurie galbūt atlikti juridinio asmens naudai ar jo vardu. Tokiu atveju pareigūnai turi pagrindą reikšti įtarimus ir juridiniam asmeniui, jeigu tas fizinis asmuo veikė su juridinio asmens žinia, o iš to naudos turėjo ar buvo manoma, kad turės, ir juridinis asmuo“, - BNS komentavo teisininkas.

Anot jo, teisėsaugos pareiškiami įtarimai juridiniam asmeniui pasitaiko ne dažnai, o vienas žinomiausių tokių atvejų buvo Darbo partijos byla.

Lietuvos teisės instituto atstovo S.Bikelio teigimu, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2014 metais įtarimai buvo pareikšti 33, o 2015 metais - 38 juridiniams asmenims. 2016 metų ataskaitoje nurodyti tik 5 atvejai, tačiau S.Bikelis abejoja, ar tai nėra sisteminė klaida. S.Bikelio teigimu, 2014 metais FNTT pradėjo 18 ikiteisminių tyrimų, kur įtarimai pareikšti juridiniams asmenims, 2015 – 16, STT - atitinkamai 3 ir 1.

„Daugiausiai tai ekonominiai, finansiniai nusikaltimai - aplaidus arba apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas arba šių dokumentų nepateikimas, sukčiavimas“, - komentavo S.Bikelis.