„239 mln. eurų – čia skaičius iki 2024 metų. Tiek mes būsime sumokėję už laivo išlaikymą, už tiek faktiškai būtų galima jį įsigyti (...) Strateginis objektas išlaikomas tik dujų vartotojų. Tai tas pats, jeigu už krašto apsaugą mokėtų tik kariškiai“, – Vilniuje „Lietuvos žinių“ surengtoje konferencijoje sakė L. Sabaliauskas. 

Pasak jo, iki šių metų pabaigos bendrovė už terminalo išlaikymą bus sumokėjusi 104,3 mln. eurų. 

Jis teigė, kad dėl terminalo išlaikymo bendrovei tampa sunku konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Achemos grupės“ vadovas teigė pasigendantis dialogo su valstybe dėl terminalo finansavimo. 

Dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia įsitikinęs, kad terminalas suteikia verslui galimybę prognozuoti dujų kainą. Pasak jo, infrastruktūros kaštų dedamoji yra tam tikra našta verslui, bet ji yra žinoma, apibrėžta. 

„Dabar įsivaizduokime, jeigu nebūtų terminalo, kokia būtų galutinė dujų kaina. Dabar esant SGD terminalui, dedamos tam tikros kainų lubos, jos priklauso nuo rinkos sąlygų (...) Jeigu rinkoje krenta dujų kainos, kris ir Lietuvoje. Jeigu nebūtų SGD terminalo, verslas iš esmės nežinotų, kokia būtų po metų dujų kaina. Ta nežinomybė žymiai stipriau neigiamai atsilieptų bendrai tiek verslo ateičiai, tiek dujų sektoriaus vystymuisi“, – konferencijoje sakė V. Ruolia.  

L. Sabaliauskas atsakė, kad valstybės terminalas neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis pasirinkimas: „Jeigu nebūtų valstybinio terminalo, jis būtų privatus“.

„Achema“ yra didžiausią SGD terminalo mokesčio dalį sumokanti bendrovė. 

Lietuvos Vyriausybė šiemet žada apsispręsti, ką daryti su SGD laivu-saugykla po 2024 metų, kai baigiasi jo nuomos sutartis. Tikėtina, kad Vyriausybė ją išpirks. 

Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su „Hoegh LNG“ yra konfidenciali. 

„Lietuvos žinias“ leidžiančią bendrovę valdo koncernas „Achemos grupė“.