- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš 30 laivų, gaudančių žuvį Baltijos jūroje, 18 jų savininkai norėtų supjaustyti, nes atsidūrė prie bankroto slenksčio.
Karo su Rusija nuostoliai
„Mes negalime uždirbti tiek, kiek pajėgtume, nes mums yra uždėtas akmuo - kvotos, kurių kasmet mažėja. Žemės ūkyje, jei metai nepalankūs, žemdirbiams yra kompensuojama. Mums dirbti neleidžia ir už prarastą verslą nekompensuoja“, - dėstė žvejybos bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys susitikime Klaipėdoje su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.
„Anksčiau vienas laivas turėdavo 120 tonų menkių žvejybos kvotą. Dabar liko 57 tonos. Kitais metais dar žada mažinti kvotas 28 procentais. Anksčiau sugautų menkių kilogramo kaina buvo 5 litai, o dabar tik vienas euras. Kaip žvejams išgyventi“, - klausė žvejų bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius.
Anot jo, kelios įmonės gauna didžiąją dalį strimelių ir šprotų kvotų, o kitos - menkes. Nereikia gėdytis sakyti, kad didžioji dalis žvejų yra pasmerkta bankrutuoti.
„Europos Sąjunga ekonomiškai kariauja su Rusija, o to karo nuostolius dengiame mes, žvejai. Prieš tą karą tų pačių strimelių ir šprotų kainos buvo tris kartus didesnės. Kodėl Baltijos jūros vakarinėje dalyje kvotos nemažėja, o jos krenta tik rytinėje? Danams, vokiečiams, lenkams - gerai, jie gauna daugiau kvotų. Kai mes bankrutuosime, jie pasiims mūsų kvotas ir žuvis tieks rusams, nes ekonominis karas nesitęs amžinai“, - savo nuomonę dėstė S.Vagnorius.
Žemės ūkio ministras B.Markauskas sutiko, kad tai, ką kalba S.Vagnorius yra absoliuti tiesa.
Laukia ar ne žvejų bankrotų?
„Mes prašome tokių dalykų, kuriuos pati ministerija gali pakoreguoti. Pirma, tai strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas. Antra, dalies laivų, kurie jau dabar stovi be darbo, supjaustymas kompensuojant žvejams. Mes norime, kad ministras ir jo komanda atrastų vidinius rezervus, kaip spręsti žvejų bėdas. Nereikia investuoti į Šventosios uostą, nes jis mažai kam reikalingas. Reikia sudaryti sąlygas žvejams, kurie negauna pakankamai kvotų garbingai išeiti iš verslo“, - svarstė įmonės „Senoji Baltija“ vadovas Artūras Maželis.
„Mums atrodo, kad vykdoma Žemės ūkio ministerijos politika viską paleisti savieigai, kad žvejų bendrovės išmirtų, o liktų tik 2-3 „savos“, - svarstė jis.
„Žemės ūkio ministerija nelaukia, kad žvejai numirtų. Strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas visų žvejų neišgelbėtų. Jos gal tik gyvastį palaikytų. Iš kitos pusės nenoriu žvejų baigties su agonija. Bet ką daryti irgi nežinau. Kompensacija ar laivų supjaustymas nėra gerai. Tas darytų įtaką Lietuvos žvejybos subalansavimui. Bandysime iš šalies biudžeto gauti lėšų kompensacijoms, bet vilties nėra daug“, - dėstė ministras B.Markauskas.
S.Vagnoriaus nuomone, reikėtų ne kompensuoti žvejų nuostolius dėl negautų kvotų, o mokėti išmokas supjaustant laivus.
Žvejai kreipiasi į teismus
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila turėjo priekaištų rinkimus laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai.
„Savo programoje įrašėte žuvininkystės pajėgų ir išteklių subalansavimo pažadą. ES žuvininkystės reglamentas numato, kad žuvininkystė turi būti subalansuota, o verslas pelningas. Kodėl žvejai turi išeiti ubagais iš verslo. Nesuprantame kas vyksta. Turi būti paruoštas planas, kaip garbingai užbaigti verslą. Vykdykite ES bendrąją politiką. Duokite žmonėms pinigus, tegul išeina iš žvejybos verslo, imasi kitos veiklos, o nelaukite, kol žvejai pražus“, - karštai dėstė A.Bargaila.
„Jau ne pirmą kartą girdžiu kaltinimą. Pažadus žvejams davėme nesusipažinę su situacija. Dabar išklausėme ir kitą pusę. Pamatėme, kad ne viskas yra taip, kaip mums anksčiau dėstėte. Mes nesame ekstrasensai, kad burtų lazdelės mostelėjimu galėtume viską pakeisti. Reikėtų mažiau politinių pareiškimų, o daugiau konkrečių siūlymų“, - atkirto ministras B.Markauskas.
„Dėl kvotų skirstymo mes, žvejai, jau esame kreipęsi į Europos teisingumo teismą. Pridėsime įrodymą ir dėl žvejų naikinimo politikos, kuri prieštarauja ES žuvininkystės tvarumo normoms. Manoma, kad visą košę dėl dalies žvejų diskriminacijos Lietuvoje verda ne ministras, o ministerijos klerkai“, - padarė išvadą B.Markauskas.
Šių eilučių autorius, būdamas Klaipėdos ŽVVG valdyboje, neturi nieko bendro nei su žvejyba, nei su kvotų skirstymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...