Quantcast

Žinomi maisto gamintojai teisinasi: produktus pritaiko skirtingoms rinkoms

Paaiškėjus, jog kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis kiek skiriasi, jų gamintojos - žinomos tarptautinės kompanijos - tikina, jog prisitaiko prie skirtingų šalių žmonių skonių, o produktų kokybė, anot jų, dėl to nenukenčia. Kai kurie gamintojai tikina, kad visoms rinkoms gamina pagal vienodą receptūrą.

Savo ruožtu Lietuvos vartotojų instituto vadovė mano, kad Lietuva galėtų bylinėtis su pasauliniais gamintojais dėl nesąžingos komercinės veiklos, o Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) tikina, jog skirtingais receptais gaminamų produktų problema Europoje tik pradedama spręsti.

Gamintojai prisitaiko prie vartotojų skonio

Šaltos arbatos "Nestea" gamintojos bendrovės "Coca-Cola" antrinės įmonės "Coca-Cola Baltics" atstovė spaudai Nelė Normakteigia, kad įmonė produktų receptus keičia, atsižvelgdama į vietos žmonių skonį.

"Mūsų "Nestea" šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse "Nestea" arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis, pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus", - komentare BNS teigė N. Normak.

Maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų vienodų produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad šaltos persikų arbatos "Nestea" gamybai Vokietijoje naudojamas tik cukrus, o Lietuvoje joje rasta cukraus, fruktozės ir steviolio glikozido.

Prancūzijos maisto produktų gamintojos "Danone" jogurte "Activia" su braškėmis Lietuvoje rasta 8,2 proc. braškių, o Vokietijoje - 9 proc., skyrėsi jogurtų skonis ir spalva.

"Danone" atstovė spaudai Baltijos šalims Giedrė Račkauskaitė sako, jog skirtinga sudėtis nereiškia, jog produktas - nekokybiškas. Ji negalėjo pateikti platesnio komentaro, nes įmonė dar negavo tyrimo rezultatų.

"Kompanijos "Danone" produktai atitinka aukščiausius kokybės standartus, kurių laikymąsi užtikriname visame pasaulyje be išimties. Bet koks ribinis sudėties skirtumas nereiškia kokybės skirtumų", - BNS teigė ji.

"Mars" korporacijos, kurios saldžiarūgščiame padaže "Uncle Bens Sweet and Sour" Lietuvoje buvo 2,6 proc. daržovių, o Vokietijoje - 2,7 proc., korporacinių reikalų direktorė Baltijos, Balkanų ir Adrijos regionams Skaistė Sruogaitė BNS sakė, jog šiam padažui naudojamas vienas receptas ir visoms rinkoms tiekiamas toks pat produktas.

"Nesame susipažinę su atlikto tyrimo metodologija, tačiau užtikriname, kad "Uncle Bens Sweet and Sour" padažas yra gaminamas toje pačioje gamykloje visoms Europos rinkoms pagal vieną, tą patį receptą. Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje parduodamame produkte yra 2,66 proc. daržovių. Tyrime nurodomas skirtumas galėjo atsirasti dėl skaičių apvalinimo", - BNS teigė S. Sruogaitė.

Lietuva galėtų bylinėtis su gamintojais

Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė mano, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų bylinėtis su tarptautinėmis kompanijomis dėl nesąžiningos komercinės veiklos.

Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu.

"Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje egzistuoja teisės aktas dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu. Mes galime inicijuoti bylas atskiroms kompanijoms būtent dėl nesąžiningos komercinės veiklos. (...) Manyčiau, kad galėtų būti panaudotas jau egzistuojantis teisinis mechanizmas. Žinoma, tai pakankamai nelengva, bet, manau, įmanoma", - BNS teigė Z. Čeponytė.

Anot jos, ES galėtų reglamentuoti, jog gamintojai atskiriems produktų receptams sukurtų skirtingus prekės ženklus.

"Jeigu mes išleidžiame produktą su skirtingomis receptūromis, tai turėtų skirtis ir pats dizainas pakuotės. Aš dabar negalėčiau pasakyti, ar įmanoma priversti taip daryti. Logiškai galvojant, tai būtų du produktai ir jie turi turėti skirtingą įpakavimą ir etiketes", - sakė Z. Čeponytė.

Jos nuomone, patys pirkėjai galėtų padaryti didžiausią įtaką gamintojams, jei nustotų pirkti tokius produktus.

"Vartotojai turi labai didelius svertus. Jie arba perka produktus, arba ne. Tai iš esmės pagrindinis svertas, kuris motyvuoja pramonę", - BNS kalbėjo Z. Čeponytė.

ES pradeda ieškoti sprendimų

Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė BNS sakė, jog dabar laukiama EK pasiūlymo, kaip spręsti problemą.

"Europos Komisija imasi iniciatyvos ir sieks užtikrinti, kad tokios situacijos nebūtų. Tikimės, kad artimiausiu metu ji pateiks ir savo pasiūlymą. Tada žiūrėsime, kaip jis mūsų situacijoje gali pagelbėti", - kalbėjo ambasadorė.

Jos nuomone, kuo daugiau ES narių pasisakys apie jų vidaus rinkoje parduodamus prastesnės kokybės produktus, tuo greičiau ši problema bus sprendžiama.

Tyrimas: produktų sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi

Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas. EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės produktų pardavimui.

Maisto ir veterinarijos tarnybos rugpjūtį atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėties tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas antradienį teigė, kad visoje ES parduodami produktai turi būti gaminami pagal vienodas receptūras.

Jis apgailestavo, kad tarnyba netyrė vienodų, tačiau skirtingos sudėties produktų, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, kainų.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis BNS praėjusią savaitę minėjo, jog EK rengia bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse. Be to, EK 2018 metais ketina atlikti plataus masto įvairių produktų tyrimus, kad nustatytų jų skirtumus tarp bendrijos narių.

Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vile

Vile portretas
Niekas neprasu ju prisitaikyti prie musu skonio, tegul tiekia mums tokias pacias prekes, kaip ir senoms ES narems. Panasu,kad i mus ziurima,kaip i antraeilius, o moketi turime tiek pat,o daznai ir daug brangiau. Ir dar, manau kad skalbimo priemones skonis tikrai cia niekam nerupi, nes nevalgomas daiktas, bet kokybe taip pat daug prastesne. Sita pastebejo ne vienas, pirkes toki pati produkta pvz. Vokietijoje ir Lietuvoje. Tai prie ko cia prisitaikymas prie kazkokio skonio (suprantu, turima omeny maisto produktai, bet kokybe gerokai skiriasi ir nemaisto prekiu - viesa paslaptis).

Matematikas

Matematikas portretas
Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje parduodamame produkte yra 2,66 proc. daržovių. Tyrime nurodomas skirtumas galėjo atsirasti dėl skaičių apvalinimo", - BNS teigė S. Sruogaitė. - vadinasi ir apvalinimo taisyklės Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi pagal pageidavimą?

dar pritaikymas rinkai

dar pritaikymas rinkai portretas
Skalbiklis Persil, kuris neskalbia. Nereikia kliedėti apie besiskiriančias procentų dalis po kablelio. Atsakykite kodėl vietoje sviesto ar alyvuogių aliejaus dedamas palmių aliejus?
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių