- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai baigus beveik 7 metus trukusį tyrimą dėl Rusijos dujų milžino „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrus jam baudos, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad tai yra tam tikras politinis Lietuvos ir kitų šalių pralaimėjimas. Bauda, anot Žygimanto Vaičiūno, būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, siekiant atgauti milijardinę kompensaciją už per brangiai pirktas rusiškas dujas.
„Politine prasme, galima pripažinti, kad tai yra ir tam tikras Vidurio ir Rytų Europos šalių pralaimėjimas. Kita vertus, tai nėra joks siurprizas, turint omenyje, kad dar prieš metus buvo pateikti Europos Komisijos pasiūlymai dėl įsipareigojimų, ir tuomet dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių dalyvavo vadinamajame rinkos teste, mes taip pat pateikėme savo poziciją – ten taip pat jau buvo nesiūloma skirti baudos, buvo siūloma eiti tuo įsipareigojimų keliu“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, finansiniu požiūriu baudos skyrimas ar neskyrimas esminės reikšmės Lietuvai nebeturi, nes bauda keliautų į Europos Sąjungos biudžetą. Vis dėlto ji būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, bylinėjantis dėl 1,5 mlrd. eurų kompensacijos Stokholmo arbitraže.
„Be abejo, mūsų pozicijos, ieškant galimybių apginti tą kompensaciją 1,5 mlrd. eurų, (Europos Komisijai – BNS) pripažinus pažeidimus ir „Gazpromui“ pripažinus baudą, politiškai būtų stipresnės (...) Atgrasymo požiūriu tiek bauda, tiek įsipareigojimai turi analogišką efektą, tačiau bauda duotų didesnį politinį svorį ir reikštų faktinį pripažinimą, kad dominiuojančia padėtimi buvo piktnaudžiaujama (...) Stokholmo arbitraže pripažinta, kad Lietuvos ieškinys nėra tenkinamas, esame padavę to sprendimo anuliavimo procedūrą, laukiame tolimesnių žingsnių iš arbitražo“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras pridūrė, kad Komisijos sprendimo apskundimo galimybė egzistuoja, bet ją Lietuva turėtų aptarti su kaimyninėmis šalimis.
„Manau, kad tai priklausys ne tik nuo Lietuvos pozicijos, turėsime pozicijų apsikeitimą ir su kitomis šalimis, su Lenkija, Bulgarija, su kuriomis, beje, ir prieš tai šiame procese konsultavomės. Klausimas turbūt yra atviras dėl šio sprendimo apskundimo ar neapskundimo, bet iš esmės tokia galimybė yra. (..) Kol kas klausimą palikime atvirą“, – sakė ministras.
Tikimasi, kad Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalauvusi „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas, Komisijos sprendimą skųs teismui.
Paklausus, ar „Gazprom“ įsipareigojimai tebeturės prasmę, Rusijai Baltijos jūros dugnu nutiesus dujotiekįs „Nord Stream 2“, ministras pabrėžė, kad dujotiekiui aktualūs ilgalaikiai kontraktai, o būtent jie ir figūruoja tyrime. Kita vertus, Ž. Vaičiūno teigimu, įsipareigojimai svarbūs ir Lietuvai, turinčiai su „Gazprom“ tik trumpalaikius susitarimus.
„Manau, kad mums pavyko pasiekti (...), yra labai aiški nuostata, kad tos valstybės, kurios istoriškai turėjo ilgalaikius kontraktus, tokios valstybės, kaip Lietuva, kad tų valstybių atveju net trumpalaikiams kontraktams turėtų būti taikomi tie įsipareigojimai, kurie buvo šiandien priimti“, – argumentavo ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, tai yra precedento ES istorijoje neturintis atvejis, kad kontraktai būtų kontroliuojami pagal aiškias taisykles.
„Esminis dalykas, įvertinti, kiek tie įsipareigojimai realiai veikia, nes numatyta labai aiški sankcija, kad jų nevykdant automatiškai skiriama bauda. Dar klausimas, kaip tai atrodys sudarant konkrečius kontraktus. Manau, kad šiuo atveju to dar nebuvo ES istorijoje, kad kontraktai, juos sudarant, būtų vadovaujamasi tam tikru, labai aiškiu taisyklių rinkiniu, tai tas rinkinys yra paskelbtas. Manau, kad perspektyvoje tai svarbus instrumentas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
EK ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas.
Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...