- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas kitų metų biudžeto projektą „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Eltai sakė, kad esminė problema - neefektyvus ir didelis valstybės aparatas - nemažėja.
Ketvirtadienį Seime svarstant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Jurgis Razma sakė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai pajus 20-30 eurų atlyginimų padidėjimą po jų perskaičiavimo dėl mokesčių reformos, o tai nepakankama. Priekaištų projektui žėrė ir kiti parlamentarai.
Kaip Eltai sakė Ž. Mauricas, tiek kalbant apie darbo užmokesčio struktūrą, tiek apie darbo organizavimo principus, išlieka nemažai iššūkių, nes valstybės aparatas neefektyvinamas.
„Jis (valstybės aparatas. - ELTA) nemažėja, ir dėl to vienam darbuotojui tenkanti pyrago dalis negali būti smarkiai keliama. Aš manau, kad čia pagrindinis iššūkis, nes Lietuva nėra pajėgi, vertinant demografines tendencijas, išlaikyti tokį didelį valstybės aparatą ir taip pat persiskirstymo santykį per biudžetą. Visgi manau, kad didesnis iššūkis yra valdžios aparato, o ne persiskirstymo per biudžetą dydis“, - teigė ekonomistas.
Kalbėdamas apie mokesčių perskirstymą ir viešąsias paslaugas, Ž. Mauricas sakė, kad anglosaksų valstybės (Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Airija) perskirstymą vykdo panašiai kaip Lietuva, tačiau turi žymiai geresnes viešąsias paslaugas. Tuo metu Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje perskirstymas didesnis, bet viešojo sektoriaus kokybės ir pajamų nelygybės mažinimo prasme ten nėra toli pažengta.
„Turint omenyje žemą mokesčių moralę Lietuvoje ir pakankamai žemą viešojo sektoriaus efektyvumą, nemenką korupciją ir „šešėlį“, pakankamai savižudiška būtų didinti perskirstymą per biudžetą, didinant mokesčio tarifus ir stengiantis išlaikyti visą tą aparatą“, - svarstė ekonomistas.
Aiškindamas, kodėl nei Europos Komisija (EK), nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neturėjo esminių priekaištų Lietuvos biudžeto projektui, Ž. Mauricas sakė, kad jos žiūri į trumpalaikius ekonominius rodiklius, kurie Lietuvoje yra pakankamai neblogi.
„Turime biudžeto perteklių, per daug diržai nebuvo atlaisvinti ir atlyginimai viešajame sektoriuje neišaugo. Tai didina šalies fiskalinį tvarumą, bet žmogiškojo kapitalo prasme tai mažina tvarumą“, - sakė Ž. Mauricas.
Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. 2019 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.
„Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.
2019 metais socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.
Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys.
Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.
Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 metais. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas trečiadienį pranešė, kad teikia rezoliuciją Seimui dėl 2019 metų savivaldybių ir valstybės biudžeto bei, jų teigimu, kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...