– Šventoji daugeliui lietuvių asocijuojasi arba su žymiaisiais nameliais prie jūros arba triukšmingais jaunimo pasilinksminimais. Nemažą dalį žmonių tai atbaido. Gal padėtis mieste šiandien keičiasi?

– Miesto valdžios, verslo ir bendruomenės pastangomis Šventoji sparčiai keičiasi. Tai puikiausiai įrodo įspūdinga centrinės miesto aikštės rekonstrukcija ir privataus verslo projektai. Mūsų šalies gyventojai vis labiau vertina kokybišką poilsį su visais patogumais, todėl žymieji nameliai – jau praeitis. Šventosios pajūryje poilsio vietos žvalgosi vis daugiau aukštesnes pajamas turinčių žmonių (maždaug nuo 35 metų amžiaus), kuriems svarbiausia – gerai su šeima praleistas laikas, žaidimų erdvė vaikams, natūrali gamta ir daug erdvės judėti. Triukšmingas naktinis gyvenimas susitelkia Palangoje, kur jaunimas gali tikėtis šokių iki ryto ir vakarėlių paplūdimyje.

Kalbant apie pajūrio NT rinką, jau keleri metai vyrauja tendencija, kad šeimos renkasi būstus ramioje aplinkoje, pušyne, netoli jūros. Šventojoje jau galima rasti ne vieną bendruomenę, susikūrusią iš naujuose gyvenamųjų namų kompleksuose gyvenančių žmonių. Šios bendruomenės skiria didelį dėmesį tvarkai, saugumui, tarpusavio bendravimui ir net bendram laisvalaikiui.

Kitose pajūrio zonose plečiasi privačių namų ir kotedžų kvartalai – populiarėja Kunigiškės, Monciškės. Šventoji ir aplink esančios vietovės pritraukia vis daugiau NT investicijų.

– NT kainos Lietuvoje, ypač Vilniuje, pastaruoju metu sparčiai auga. Kokia padėtis pajūryje: Palangoje, Šventojoje?

– Šventoji sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio, būsto kainos čia – gerokai mažesnės negu Palangoje. NT objektų kainos Palangos miesto centre prilygsta nebent Vilniui. Nutolus nuo kurorto centro, kainos krenta. Be abejo, Palangoje viską lemia atstumas iki jūros, todėl ir būstų nuomotojai skelbimuose visada stengiasi akcentuoti, kiek teks keliauti iki paplūdimio.

Šventosios miestelis – kur kas mažesnis ir jaukesnis. Čia viskas šalia: ir pušynas, ir Ošupio takas, ir paplūdimys, kuris kone dvigubai platesnis negu Palangoje. Todėl ant smėlio visiems užtenka vietos, niekur nereikia skubėti, nėra triukšmo.

Kai kalbu su žmonėmis, kurie domisi būstais Šventojoje, neretai girdžiu, kad jie tiesiog pavargo nuo Palangos centro. Poilsiautojai ieško gamtos, tylos, privatumo ir harmonijos. Jie nori investuoti į kokybišką poilsį ir galimybę maloniai leisti laiką su šeima. Tad, pavyzdžiui, nuo 1 100 eurų už 1 kv. m visiškai įrengtame būste – su visa apdaila ir buitine technika – atrodo racionali ir patraukli kaina.

Žmonės įsigyja būstus pajūryje dėl skirtingų priežasčių ir poreikių. Tačiau pastebime, kad dauguma klientų šiuo metu perka mąstydami apie jaukią erdvę atostogoms. Žmonės pavargo ieškoti skelbimų ir poilsiauti vis kitoje vietoje, konkuruoti dėl poilsio vietos su kitais poilsiautojais.

– Su kuo sietumėte Kauno gyventojų norą investuoti į NT Šventojoje? Ir ar kauniečiai renkasi konkrečiai Šventąją, ar ir kitus kurortus?

– Tendencijas lemia kelios priežastys. Pirma, kauniečiams pajūris yra kur kas arčiau nei sostinės gyventojams, todėl jie dažniau vyksta prie jūros tiek savaitgaliui, tiek ilgesnėms atostogoms. Šis įprotis susiformavo per kelias gyventojų kartas, dar nuo tų laikų, kai vasarą pailsėti į pajūrį traukdavo tūkstančiai kauniečių, dirbančių įvairiose miesto pramonės įmonėse – pagal iš darboviečių gautus atostogų kelialapius. Pirkdami būstą pajūryje kauniečiai kalba apie šeimos turtą, jiems svarbu, kad būstu galės naudotis ir tėvai, ir vaikai. Jie nori turėti galimybę prie jūros atvykti kelis kartus per mėnesį.

Antra priežastis – būstas Kaune kainuoja kone perpus pigiau nei sostinėje. Tai kauniečiams leidžia pagalvoti apie galimybę laisvus pinigus investuoti į antrąjį būstą. Greta minties apie sodybą paežerėje atsiranda pasiūlymas turėti nuosavybę prie pat jūros. Jaukūs ir tvarkingi apartamentai nereikalauja tiek priežiūros ir laiko, kiek privati sodyba, kur reikės ir žolę pjauti, ir stogą taisyti. Pavyzdžiui, "Elijos" komplekse visa aplinka ir tvarka viduje pasirūpina administruojanti įmonė. Klientai turi savo būstą, bet niekuo nereikia rūpintis. Žmonės atvažiuoja ir iškart gali eiti degintis prie jūros, maudytis ar leisti aitvarus. Jie gali ilsėtis patys arba išnuomoti apartamentus ir turėti papildomą pajamų šaltinį.

Be abejo, Kauno gyventojai domisi galimybėmis įsigyti būstą ir kituose kurortuose, tačiau kauniečiai nebūtų kauniečiai – jie turi ypatingą nuovoką geriems pasiūlymams ir NT sandoriams, mėgsta dalytis informacija draugų rate. Jeigu būstą pajūryje įsigyja vienas kaunietis, netrukus sulaukiame skambučių iš jo draugų ir pažįstamų, kurie pradeda domėtis projektu, kaina, aplinka.

– Kokie pirkėjai daugiausia domisi NT pajūryje? Jaunimas, galbūt senjorai? Ar perkami butai nuolat gyventi, ar tik poilsiui, o gal tik nuomai vasaros sezono metu?

– Žmonės įsigyja būstus pajūryje dėl skirtingų priežasčių ir poreikių. Tačiau pastebime, kad dauguma klientų šiuo metu perka mąstydami apie jaukią erdvę atostogoms. Žmonės pavargo ieškoti skelbimų ir poilsiauti vis kitoje vietoje, konkuruoti dėl poilsio vietos su kitais poilsiautojais. Juk per atostogų piką kartais tenka aklai pasikliauti nuomotojų pažadais ir, be abejo, būna nusivylimų. Kai turi savo antrąjį būstą, tokių problemų nekyla.

Be to, NT kainos kyla į viršų, o tai garantuoja investicijos grąžą – turtas apsaugomas nuo nuvertėjimo. Dažniausias klientas – vaikus auginanti šeima, mėgstanti kartu leisti laiką, būti gamtoje. Pastebiu, kad būstus "Elijoje" įsigyja ir senjorai, kurių planai – vasaros su anūkais prie jūros.