- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miestas, Kauno rajonas ir Birštonas pagal mažiausią verslo barjerų lygį antrus metus iš eilės pateko į pirmaujančių šalies savivaldybių dešimtuką.
Kita vertus, verslo laisvės indeksas per metus kiek sumažėjo tiek jose, tiek ir kitose Kauno apskrities savivaldybėse. Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“.
Šio tyrimo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių.
Kauno apskritis – antra pagal aplinką verslui
Pagal verslo laisvės indeksą Kauno miestas šiemet, kaip ir pernai, užėmė trečią vietą Lietuvoje, į priekį praleidęs Neringą ir Vilnių. Kitos Kauno apskrities savivaldybės – Kauno r., Birštono, Kėdainių r., Prienų r., Kaišiadorių r., Raseinių r. ir Jonavos r. – išsirikiavo atitinkamai 7-oje, 10-oje, 16-oje, 21-oje, 28-oje, 34-oje ir 48-oje vietose iš 60 savivaldybių.
Tyrimo metu atlikta visos Lietuvos verslininkų apklausa parodė, jog pagal palankiausią aplinką verslui Kauno apskritis užėmė antrąją vietą, iš jos šiemet išstūmusi Klaipėdos regioną.
„Vertinant situaciją Kauno apskrityje, akivaizdu, kad nemažai regiono įmonių vadovų įžvelgia verslo aplinkos gerėjimo tendencijų. Akivaizdžiausiai jos matomos pačioje laikinojoje sostinėje, jos rajone bei kurortiniame Birštono mieste. Tuo tarpu ten, kur įmonių koncentracija yra mažesnė – Jonavos, Prienų, Kaišiadorių rajonuose, nuotaikos ne tokios optimistinės“, – sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.
Ar investuotojai įsuks verslo smagratį?
Pasak G. Kubiliūnienės, nors pastaraisiais metais paskelbta nemažai pozityvių naujienų apie užsienio investuotojų atėjimą į Kauno regioną, tačiau oficialioje statistikoje šie rodikliai dar neatsispindi.
Lapkričio mėnesį Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, Kauno apskrityje 1 gyventojui praėjusių metų pabaigoje teko 2,6 tūkst. Eur tiesioginių užsienio investicijų. Tai – beveik 5 kartus mažiau nei Vilniaus apskrityje. Pagal šį rodiklį Kauno regionas kol kas atsilieka ne tik nuo sostinės ir Klaipėdos, bet ir nuo gerokai mažesnių apskričių.
Pasak G. Kubiliūnienės, į regioną ateinančių užsienio investuotojų, ypač – gamybos srities bendrovių, veikla gali ne tik padidinti gyventojų užimtumą, bet ir išjudinti vietos smulkųjį bei vidutinį verslą.
„Vietos įmonės dažnai sulaukia tiesioginių investuotojų užsakymų, taip pat aptarnauja stabilius atlyginimus užsienio kapitalo bendrovėse gaunančius darbuotojus. To pavyzdys galėtų būti Mažeikiai – ši palyginti nedidelė savivaldybė, išsiskirianti užsienio investicijų gausa (6,3 tūkst. Eur vienam gyventojui), pagal smulkaus verslo koncentraciją mažai atsilieka nuo didžiausių šalies savivaldybių. Artimiausiais metais pamatysime, ar viešai išreklamuotas kelių užsienio gamintojų atėjimas padės įsukti smulkaus ir vidutinio verslo smagratį Kauno regione“, – vertino G. Kubiliūnienė.
Nerimą kelia emigracija ir augančios kainos
Šiemet atliktos įmonių apklausos duomenimis, Kauno regiono verslininkai gana pozityviai vertina regione vyraujančią verslo aplinką – 28 proc. įmonių vadovų ją įvertino kaip gerą, 54 proc. – kaip vidutinę, 18 proc. – kaip blogą. Optimistiškesnius vertinimus visoje Lietuvoje pateikė tik Vilniaus (38 proc.) ir Telšių (32 proc.) apskričių verslininkai.
Tos pačios apklausos duomenimis, Kauno regiono verslui daugiausia problemų kelia mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir veiklos sąnaudų augimas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 57 proc., 43 proc. ir 36 proc. apskrities įmonių.
Vertindami galimas socialines grėsmes verslo plėtrai, Kauno regione, kaip ir visoje Lietuvoje, verslininkai pirmiausia išskyrė emigraciją – jos keliamo pavojaus labiausiai baiminasi 47 proc. apskrities verslininkų. Šeštadalis įmonių vadovų itin nuogąstauja dėl visuomenės senėjimo ir augančio pensininkų skaičiaus.
Iš ekonominių grėsmių daugiausia Kauno verslininkų išskyrė augančias kainas (33 proc.) ir darbo jėgos mokesčius (30 proc.).
Kaip sumažinti verslo barjerus?
„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė „Citadele“ banko departamento vadovė G. Kubiliūnienė.
Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?26
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų49
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose27
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa35
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...