- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank" lizingo duomenys rodo, kad daugiausia lėšų lizingu įsigyjamiems automobiliams skiria Estijos, o mažiausiai Lietuvos įmonės. Tiesa, nors vidutinė lietuvių verslininkų lizingu perkamų automobilių vertė regione ir mažiausia, jie mėnesio įmokoms skiria daugiau nei latviai ir estai. Be to, visose Baltijos šalyse automobilių lizingu besinaudojantys verslo klientai vis dažniau renkasi automobilių veiklos nuomos sutartis, o ne finansinį lizingą.
Remiantis „Swedbank" duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo sudarytos 2 345 automobilių lizingo sutartys su verslo klientais. Estijoje tokių sutarčių sudaryta daugiau nei Lietuvoje (3 827), o Latvijoje mažiau - 1 804. Lizingo duomenys taip pat rodo, kad visame regione verslo klientai labiausiai pasitiki vokiškais ir japoniškais automobiliais.
Brangiausiai perka estai, lietuvių įmokos didžiausios
Kaip teigia „Swedbank" lizingo skyriaus vadovas Mindaugas Stasionis, Estijos verslininkai yra labiausiai linkę automobilius įsigyti lizingu, tačiau čia perkamų naujų automobilių dalis pati mažiausia - 62 procento. Kaimyninėje Latvijoje iš verslui lizinguojamų automobilių nauji modeliai sudaro 68 proc., o Lietuvoje jų dalis siekia net 74 procento.
„Tačiau jei žiūrėtume ne į procentus, bet į vienetus, pamatytume, kad estai šioje kategorijoje yra lyderiai. Per visus 2016 m. verslo klientai Estijoje lizingu įsigijo 3 015 naujų automobilių, o Lietuvoje šis skaičius buvo gerokai mažesnis ir siekė 1 871", - situaciją šalyse lygina M. Stasionis.
Jis pabrėžia, kad lizingo paslauga besinaudojantys verslo klientai Estijoje taip pat linkę pirkti kiek brangesnius automobilius nei latviai ar lietuviai, žvelgiant į automobilių vertę be PVM. Estijoje įsigyjamam automobiliui vidutiniškai skiriama 22 817 eurų, Lietuvoje ši suma šiek tiek mažesnė (22 475 eurai), o Latvijoje ji yra keliais tūkstančiais mažesnė - 20 646 eurai.
Kita vertus, remiantis „Swedbank" lizingo duomenimis, pagal mokamas mėnesio įmokas už automobilius pirmauja verslo klientai Lietuvoje, vidutiniškai sumokantys po 384 eurus. Už jų rikiuojasi latviai, kurių vidutinė įmoka per mėnesį yra 350 eurų, ir estai - vidutiniškai 347 eurai per mėnesį.
Kokius automobilius renkasi įmonės?
Anot M. Stasionio, 2016 m. rinkdamiesi automobilį verslo klientai visose trijose Baltijos šalyse pirmenybę dažniausiai teikė „Volkswagen" grupės produkcijai. Latvijoje ir Lietuvoje šio gamintojo automobiliai užėmė pirmąją vietą populiariausių lizingu įsigyjamų automobilių rikiuotėje, Estijoje jis atsidūrė antroje vietoje, užleisdamas pirmenybę transporto priemonėms „Toyota".
Latvijoje ir Lietuvoje automobiliai „Toyota" atsidūrė atitinkamai antroje ir trečioje sąrašo vietose. Populiarumo neprarado ir kita „Volkswagen" grupės automobilių markė „Škoda". Lietuvoje ji tarp verslo klientų yra antra, o Estijoje - trečia pagal populiarumą.
Visose Baltijos šalyse 2016 m. taip pat augo komercinių transporto priemonių įsigijimas lizingu. Praėjusiais metais „Swedbank" Lietuvoje finansavo 50 proc. daugiau komercinio transporto nei 2015 m. (2016 m. 62 mln. eurų, 2015 m. 40 mln. eurų). Latvijoje atitinkamų transporto priemonių pernai finansuota 46 proc. daugiau, Estijoje taip pat fiksuojamas 15 proc. augimas.
Auga automobilių nuomos patrauklumas
2016 m. verslo klientų segmente toliau populiarėjo vadinamosios automobilių veiklos nuomos sutartys. Estija yra visiška tokių sutarčių lyderė. Čia net 72 proc. transporto priemonių verslininkai įsigyja naudodami šį lizingo būdą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 43 proc., o Latvijoje tik 37 procentus.
M. Stasionio teigimu, esminis skirtumas tarp finansinio lizingo ir veiklos nuomos sutarties yra tai, kad pirmuoju atveju visas įmokas sumokėjęs klientas tampa automobilio savininku. Sudarius veiklos nuomos sandorį, bankas įsigyja kliento norimą automobilį ir pastarąjį jam perduoda naudoti iki termino pabaigos, mokant nustatytas įmokas. Sutarčiai pasibaigus transporto priemonė gali būti grąžinta lizingo bendrovei, sutartis gali būti pratęsta arba sudarytas naujas sandoris.
Lizingo rinką augina ir optimistiniai lūkesčiai
„Swedbank" 2017 m. prognozuoja tolesnį spartų lizingo augimą visose Baltijos šalyse. Anot banko ekspertų, augimą lems vis didesnė lizingo skvarba regione ir teigiami lūkesčiai, skatinantys įmones ir fizinius asmenis aktyviau vartoti.
Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bendra automobilių lizingo rinka, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., jau yra ūgtelėjusi ketvirčiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu10
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...