- Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstant valstybės biudžetą, dažnai buvo kartojama sąvoka „valstybės skola“. Kas tai yra ir kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste?
Pavyzdžiui, pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų, aiškinama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime valstybės biudžetą kaip namą. Jam statyti reikia plytų, o biudžetui – pinigų. Tačiau dėl šešėlinės ekonomikos ar netikėtai išaugusių išlaidų į jį pinigų kartais surenkama mažiau, nei reikia.
Biudžete, kaip ir name, atsiranda skylės, kurias būtina užkamšyti. Namui reikia plytų, o valstybei – pinigų. Tenka skolintis.
Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų.
O tai daroma dviem būdais – iš tarptautinių kreditorių arba vidaus rinkoje. Tarptautiniai kreditoriai – tai užsienio finansinės institucijos, pavyzdžiui, bankai, draudimo bendrovės. Vidaus kreditoriai – tokie patys, kaip užsienio, tik veikiantys valstybės viduje. Arba šalies gyventojai.
Kaip vyksta skolinimasis? Šalis išleidžia valstybės obligacijas. Tai tarsi skolos rašteliai, kuriais valstybė įsipareigoja po numatyto laiko tuos raštelius išsipirkti atgal. Ir dar skolintojui sumokėti palūkanas. Tai yra susimokėti už tai, kad reikiamu metu gavo pinigų.
Mokestis už paskolą priklauso nuo šalies patikimumo. Jei skolintojai mano, kad šalis gerai tvarkosi su savo finansais ir numatytu laiku tikrai skolą grąžins, paskolins pigiau. Jei mano, kad valstybė gali turėti sunkumų grąžinant pinigus, skolos kaina auga.
Pavyzdžiui krizės įkarštyje, 2009-aisiais, dėl prastėjančios ekonominės situacijos Lietuva skolinosi už 8 proc. O 2014-aisiais vidutinės palūkanos buvo 27 kartus mažesnės. Riziką, nuo kurios priklauso skolos kaina, įvertina tokios agentūros, kaip „Moody`s“, „Standard & Poor`s“ ir „Fitch“.
Praėjus laikui, kuriam lėšos buvo paskolintos, valstybė turi išsipirkti savo obligacijas (paprasčiau –skolos raštelius). Tai reiškia, kad šalies vyriausybė ne tik grąžina pasiskolintus pinigus, bet sumoka ir palūkanas.
Kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste? Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų.
Europos Sąjungos vidurkis – 25 tūkst. eurų vienam gyventojui. Pavyzdžiui, vienas amerikietis, įskaitant ką tik gimusius kūdikius, ant pečių neša 3093 eurų skolą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...