- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų. Dėl pavojingų atliekų surinkimo ir šalinimo sistemos spragų, dalis jų taip ir lieka nesutvarkytos, o tai lemia, kad pavojingų atliekų skaičius šalyje didėja, rodo Valstybės kontrolės audito duomenys.
„Audito metu nustatėme, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – pranešime spaudai sakė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.
Pasak Valstybės kontrolės auditorių, gyventojai mažai rūpinasi atliekų rūšiavimu, todėl dalis pavojingų atliekų patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis.
„Didžiąją dalį pavojingų atliekų sudaro pramoninės. Dažniausiai tai nebenaudojamos transporto priemonės, padangos. Tuo metu namų ūkio vartojamos pavojingos atliekos sudaro tik 10 proc. pavojingų atliekų – apie 20 tūkst. tonų. Dažniausiai tai įvairūs dažai, lakas, dezodorantai“ , – BNS sakė M. Milčiūnas.
Dėl tvarkymo spragų kaltos ir savivaldybės, kurios nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų. Pasak M. Milčiūno, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra 2 kartus mažiau nei turėtų būti.
Valstybės kontrolė problemų įžvelgia ir savivaldybių samdomų pavojingų atliekų tvarkytojų veikloje. Pastarieji, veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų. Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. tonų viršija nurodytus maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.
2012–2017 metais trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2,5 tūkst. tonų nesutvarkytų pavojingųjų atliekų. Joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...