- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdomas nekilnojamasis turtas (NT) – finansinė našta, kurią reikia sumažinti. Taip teigia Finansų ministerija. Planuojama, kad dalį neefektyviai valdomo NT perims Turto bankas, kuris arba parduos nenaudojamus objektus, arba juos išnuomos.
Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Turto valdymo direktorė, teigė, kad neefektyvus valstybinio NT valdymas biudžetui kainuoja didelius pinigus.
"Kitąmet planuojame pateikti ataskaitą apie inventorizuotą NT Vyriausybei. Tai padarysime prieš pradedant rengti 2018 m. biudžetą. Dabar pas mus valstybėje galioja tokia sistema, kad kiekviena institucija pagal patikėjimą valdo pastatus ir patalpas, kiekviena yra atsakinga už šią funkciją. Tam, kad pradėtume apsivalymo procesą, reikia identifikuoti nereikalingų ir netinkamų naudoti objektų sąrašus ir nuspręsti, ką daryti su tuo nekilnojamuoju turtu", – pabrėžė A.Vičkačkienė.
Iš ministerijų pagal valdomo NT turto dydį išsiskiria Užsienio reikalų ministerija – ji Vilniuje valdo daugiau nei 19 tūkst. kv. m ploto, nors ne visą jį panaudoja. Nuo URM nedaug atsilieka Aplinkos ministerija – ši institucija sostinėje valdo 18,7 tūkst. kv. m ploto, nors funkcijoms atlikti jai reikia vos 5,2 tūkst. kv. m. Žemės ūkio ministerija valdo 15,4 tūkst. kv. m. ploto, nors realiai naudoja tik 11,6 tūkst.
Iš viso ministerijos Lietuvoje valdo net 1,55 mln. kv. m turto, jų turimi administraciniai pastatai Vilniuje užima 132 tūkst. kv. m plotą. Kita vertus, ministerijos panaudoja tik 298 tūkst. kv. m ploto pastatų, iš jų 94,5 tūkst. kv. m – administracinių pastatų Vilniuje.
Finansų ministerijos ir Turto banko preliminariais duomenimis, šių metų lapkričio viduryje 859 valstybės institucijos valdė 30,2 tūkst. objektų, kurių plotas siekė 16,5 mln. kv. m. Iš jų administracinės paskirties pastatų buvo 2,9 tūkst., o jų plotas – 1,61 mln. kv. m. Skaičiuojama, kad Turto bankas galėtų preliminariai perimti apie 1,4 mln. kv. m ploto administracinės paskirties pastatų.
Daugiausia valstybės valdomo NT buvo "kitos" arba "nežinomos" paskirties – 6 mln. kv. m, dar 2,56 mln. kv. m ploto turto paskirtis buvo nenurodoma. Apie 1,64 mln. kv. m ploto sudarė mokslo, 1,13 mln. kv. m – gydymo, 1,11 mln. kv. m – sandėliavimo paskirties NT.
"Negaliu sakyti, kad tai yra tiksli informacija, tačiau tai indikacija apie valstybės užimamus plotus. Didžiosios dalies objektų paskirtis yra nurodoma kaip "kiti inžineriniai statiniai" arba paskirtis apskritai nežinoma. Tai rodo, kad Registrų centre duomenys apie valstybės NT nėra labai kokybiški, kad galėtume juos tiesiog paimti, suskirstyti ir suprasti, kur kas yra", – aiškino A.Vičkačkienė.
Valstybė ir Turto bankas taip pat yra sudarę beveik 1,6 tūkst. NT nuomos sutarčių, iš kurių per metus gaunama 6,5 mln. eurų pajamų.
"Šie skaičiai leidžia identifikuoti, kad valstybės turtas nuomojamas rinkai ir jis nėra reikalingas valstybei. Nesakau, kad valstybė neturi turėti nė vienos nuomos sutarties, tačiau iš visų nuomos sutarčių tik dalis yra pateisinama. Mūsų tikslas – identifikuoti objektus, kurie yra atskiri ir kurių tikrai nereikia", – kalbėjo A.Vičkačkienė.
Anot Finansų ministerijos atstovės, dalį valstybės valdomų administracinių pastatų planuojama perduoti centralizuotai valdyti Turto bankui. Manoma, kad turto naudojai jam turės mokėti tam tikrą mokestį, taip pat viliamasi, jog ilgainiui nebeliks valstybės turto, perduodamo panaudai, atvejų.
Planuojama, kad iki metų pabaigos Turto bankas perims 32 tūkst. kv. m ploto administracinių pastatų, 2017–2018 m. po ne mažiau kaip 100 tūkst. kv. m, o 2019–2020 m. – ne mažiau kaip po 200 tūkst. kv. m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...