- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai vis dar išlieka aktualūs turto ir aplinkosaugos mokesčiai, be to, būtina struktūrinė mokesčių reforma bei pajamų nelygybės mažinimas, teigia eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Jis Seimo Europos reikalų komitete pristatydamas Europos Komisijos tarpinę žiemos ekonomikos prognozę, teigė, kad būtina peržiūrėti mokesčių sistemą.
„Aplinkosaugos mokesčiai ar turto mokesčiai išlieka aktualūs ir būtų raginimas apie tai galvoti“, - komitete penktadienį sakė V. P. Andriukaitis.
Eurokomisaro teigimu, “ Lietuva neišnaudoja tinkamai mokesčių sistemos, mokesčių sistemos struktūrinė reforma yra labai svarbi“. Be to, prabrėžė, kad pajamų nelygybė bei skurdas išlieka pagrindine šalies problema.
Jis ragino apie mokesčių reformą galvoti kuo greičiau, nes dėl kitąmet vyksiančių rinkimų gali nepavykti jos įgyvendinti.
„Atminkite, kad kiti metai yra labai rizikingi mokesčių sistemai, geriau pradėti pradžioje, o ne viduryje metų“, - teigė jis.
„Pirmiausias iššūkis yra skurdo ir pajamų nelygybės, miesto ir kaimo gyventojų kokybės skirtumai“, - teigė V. P. Andriukaitis.
Jis kritikavo, kad nors darbo užmokestis auga, jį „suvalgo“ infliacija, be to, vykdomos reformos dažnai nesisieja tarpusavyje.
„Darbo užmokesčio augimą sunkina infliacijos didėjimas, kainų dinamika. Lietuva jau kelerius metus tęsia darbo rinkos, švietimo sistemos, pensijų sistemos reformą. Šiose srityse makroekonominė situacija yra palanki, tačiau jų koreliacija nepakankama“, - sako jis.
Anot jo, iššūkiu išlieka ir darbo našumo didinimas. Tačiau ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad ministerija skatina įmonių skaitmenizavimą, tam pirmąjį ketvirtį skiriami papildomi 39 mln. eurų ir tai galėtų padidinti našumą.
Anot V. Sinkevičiaus, iššūkiu išlieka ir tai, kad Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai išlieka prasti.
„Mažiau nei 50 proc. šalies gyventojų turi bent vidutinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius“, - komitete teigė V. Sinkevičius.
Pasak V. P. Andriukaičio, Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika augs lėčiau, bet sparčiau nei likusioje Europoje. Šiemet realus bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų paaugti 2,9 proc., o kitąmet - 2,6 proc. Anot jo, šiuo metu Bendrija turi problemų dėl daugiametės finansinės perspektyvos, tad jeigu prie lėtėjančio ekonomikos augimo prisidės netikėtumai dėl europinės paramos, gali kilti problemų.
Konservatorius Andrius Kubilius siūlė, kad EK dar labiau sutrumpintų pagrindinių šalies problemų sąrašą iki 3-4, kad Lietuva galėtų koncentruotis daugiausiai į jas.
„Pasirenkame tris-keturis punktus kaip pačius svarbiausius ir normaliai dirbame, nes paprastai parengiame plačius planus ir niekas nepasikeičia“, - komitete sakė A. Kubilius.
Tačiau, anot V. P. Andriukaičio, visos EK išvardijamos problemos yra tarpusavyje susijusios ir jas galima išspręsti kartu.
EK žiemos tarpinėje ekonomikos prognozėje nurodoma, kad ekonomikos augimas lėtės dėl mažėjančio eksporto ir vartojimo.
Tuo metu Europos Sąjungos ekonomika šiemet turėtų augti 2,3 proc., 2019 metais - 2 proc. Praėjusių metų Bendrijos ekonomika preliminariai augo 2,4 proc.
EK vertinimu, šiemet ir kitąmet infliacija Lietuvoje turėtų šiek tiek mažėti, atitinkamai iki 2,9 proc. ir iki 2,6 proc. Anot Komisijos, daugiausiai kainų kilimą lems energetikos kainos ir atlyginimų augimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...