- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Lietuvos jūrų laivininkystė 2016 m. bankrutavo, o šiuo metu jau ir likviduota, vis dar tęsiasi teismų šleifas dėl jos laivų gelbėjimo.
Laivą vadavo vokiečiai
Per teismus ritosi ir Lietuvos apeliaciniame teisme neseniai nagrinėta byla dėl didžiausio buvusios Lietuvos jūrų laivininkystės laivo „Venta“.
2015 m. pavasarį „Venta“ išplaukė iš Indijos į JAV su kompanijai „Salzgitter Mannesmann“ priklausančiu kroviniu. Jį apdraudė vokiečių kompanija „Lampe & Schwartze K. G.“ iš Bremeno.
Laivas buvo skolingas už kurą, todėl JAV naujojo Džersio Kamdeno uoste jį areštavo. Į skolas jau įklimpusi Lietuvos jūrų laivininkystė nebeturėjo pinigų padengti skolą. 785 tūkst. JAV dolerių skolą pagal susitarimą su Lietuvos jūrų laivininkyste padengė „Lampe & Schwartze K. G.“. Laivininkystės skola jai išaugo iki 985 tūkst. eurų.
Ji teismuose ir ieškojo, kas sumokės skolą, nes Lietuvos jūrų laivininkystė bankrutavo taip ir nesumokėjusi.
Lietuvos jūrų laivininkystės skolą „Lampe & Schwartze K. G.“ pabandė prisiteisti iš valstybės valdomos Lietuvos geležinkelių bendrovės, nes jai buvo įkeistas laivas „Venta“.
„Lampe & Schwartze K. G.“ aiškino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo susitarta, jog skola jai bus sumokėta, kai „Lietuvos geležinkeliai“ parduos įkeistą laivą „Venta“. Po šio pažado buvę skirti draudėjo pinigai laivo agentų, uosto, kuro, įgulos maitinimo ir būtinųjų reikmių išlaidoms apmokėti.
Kaltino nesąžininga veikla
Reikalavimą priteisti iš Lietuvos geležinkelių nuostolius „Lampe & Schwartze K. G.“ grindė tuo, kad Lietuvos geležinkeliai tiesiogiai vykdė Lietuvos jūrų laivininkystės valdymą, tapo jos akcijų dalininke, šios bendrovės vadovu buvo paskyrę savo atstovą Sigitą Dobilinską.
„Lampe & Schwartze K. G.“ kaltino Lietuvos valstybės valdomą geležinkelių bendrovę, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybę, kuri valdė 56,66 proc. Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų. Neva esant Lietuvos jūrų laivininkystei nemokiai elgtasi nesąžiningai perimant jos laivus ir taip pažeidžiant kitų kreditorių, tarp jų ir „Lampe & Schwartze K. G.“ interesus.
Neva įkeitus laivą „Venta“ buvęs užtikrintas konkretus tarpusavyje susijusių šalių interesas. Tiek Lietuvos jūrų laivininkystę, tiek Lietuvos geležinkelius valdžiusi ta pati Susisiekimo ministerija. „Lampe & Schwartze K. G.“ vertinimu, tai patvirtina nesąžiningumą. Netgi iškelta prielaida, kad dėl tokių sąsajų užsitikrinus galimybę susigrąžinti pinigus Lietuvos jūrų laivininkystė galėjusi būti sąmoningai stumiama link bankroto.
„Lampe & Schwartze K. G.“ reikalavo, kad būtų Lietuvos jūrų laivininkystės laivų įkeitimo sutartys ne tik su Lietuvos geležinkeliais, bet ir su „Smiltynės perkėla“. Lietuvos geležinkeliai laivininkystės laivams gelbėti buvo skyrę 3 mln. eurų, „Smiltynės perkėla“ – 500 tūkst. eurų.
Įsipareigojimų neprisiėmė
Klaipėdos apygardos teismas buvo atmetęs „Lampe & Schwartze K. G.“ reikalavimus. Jis konstatavo, kad Lietuvos geležinkeliai neturintys dengti buvusių Lietuvos jūrų laivininkystės skolų. Kai atsirado skola laivas už jo pirkimui suteiktą paskolą buvo įkeistas SEB bankui.
Skola „Lampe & Schwartze K. G.“ atsirado 2015 m. pavasarį. Laivas „Venta“ Lietuvos geležinkelių naudai įregistruotas tų pačių metų rugsėjį, „Smiltynės perkėlai“ už paskolą įkeistas spalį.
Susitarimas, kad pardavus „Ventą“ bus atsiskaityta su „Lampe & Schwartze K. G.“ buvęs. Jį pasirašė tik Laivininkystės atstovai. Lietuvos geležinkelių atstovai jokių įsipareigojimų neprisiėmę. Atskiri asmenys negalėję ko nors įsipareigoti, nes nebuvo Lietuvos geležinkelių valdybos sprendimo.
„Lampe & Schwartze K. G.“ nesąžiningu veiksmu pavadino ir tai, kad po vykusio pokalbio, kur dalyvavę ir Lietuvos geležinkelio atstovai, nebuvęs sušauktas valdybos posėdis dėl minėto susitarimo. Taip neva buvusi suklaidinta „Lampe & Schwartze K. G.“. Jai sumokėjus pinigus laivas „Venta“ sugrąžintas į Klaipėdą.
Teismai – ne užsieniečių naudai
Tai, kad Lietuvos geležinkeliai vykdė kai kurių Lietuvos jūrų laivininkystės skolų dengimą ir tiesioginę paskolintų lėšų kontrolę teismo nebuvo laikoma prisiimta atsakomybe už Lietuvos jūrų laivininkystės veiklą ir skolas. Taip Lietuvos geležinkeliai iš esmės kontroliavo tik savo laivininkystei suteiktą 3 mln. eurų sumą.
Teisme konstatuota, kad suteikdami tikslinę paskolą Lietuvos geležinkeliai siekė, kad Lietuvos jūrų laivininkystės laivams būtų nuimti areštai. Tokias paskolas sunkioje padėtyje atsidūrusiai laivininkystei suteikė ne tik geležinkeliai, bet ir „Smiltynės perkėla“, SEB bankas ir iš esmės ta pati „Lampe & Schwartze K. G.“.
Tuo metu, kai „Lampe & Schwartze K. G.“ dengė laivo „Venta“ skolą jis dar nebuvo niekam įkeistas. Todėl teismas nelaikė, kad Lietuvos geležinkelių veiksmai buvo kokie nors nesąžiningi. Be to, laivo įkeitimas jau buvęs numatytas prieš tai pasirašytoje laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių sutartyje dėl paskolos.
Laivas „Venta“ dar nuo 2008 m birželio buvo įkeistas SEB bankui už suteiktą paskolą. Jo įkeitimas panaikintas Lietuvos geležinkelių naudai, kai šie siekdami stabilizuoti Lietuvos jūrų laivininkystės padėtį suteikė paskolą.
Lietuvos apeliacinis teismas nepakeitė Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nuostatos, kad Lietuvos geležinkeliai neprivalo atlyginti jos dėl „Ventos“ vadavimo JAV patirtų nuostolių.
Pats laivas „Venta“ vienai užsienio kompanijai buvo parduotas 2016 m. liepą už 1,4 mln. JAV dolerių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse12
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...