- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tokia pat prekė, tik su užrašu „moterims“ ant rožinės pakuotės, gali kainuoti brangiau nei vyriška. Nors tai nėra itin ryškus reiškinys, perkant kosmetikos, higienos produktus jį pastebėti galima. Rinkodaros specialistas Linas Šimonis sako, kad prekybininkai žino, jog perkantiesiems pritrūksta gebėjimo priimti racionalius sprendimus, todėl kartais leidžia sau tuo manipuliuoti.
Ar kada teko pastebėti, kad to paties prekės ženklo kvepalų „jam“ ir „jai“ kaina „jai“ yra didesnė? O tai, kad tos pačios paskirties higienos prekė rožinėje pakuotėje kainuos daugiau nei mėlynoje?
LRT.lt paskaičiavo, kad paprasti moteriški skutimosi peiliukai yra apie 10 proc. brangesni nei vyriški. Tos pačios kompanijos skutimosi želė moterims su egzotinių vaisių kvapu kainuos dvigubai daugiau nei vyriška – vandenyno ar pušų gaivos kvapo. Apie 5 proc. daugiau sumokėsite ir už kai kurių prekės ženklų dušo želė, jei esate dama.
Brangiau jums kainuos ir paprastas paakių kremas, palyginti su tos pačios kompanijos gaminamu produktu vyrams. Kai kurių kvepalų „jam“ ir „jai“ kaina skiriasi apie 12 proc. „jo“ naudai.
Tai, kad egzistuoja „moterų mokesčiai“ arba „rožiniai mokesčiai“, buvo pripažinta dar 1995-aisias Kalifornijoje atliktos studijos metu. Tyrimo duomenys tuomet parodė, kad moterys per metus už tuos pačius produktus ir paslaugas sumoka 1,3 tūkst. JAV dolerių daugiau nei vyrai. Šiandieną tokių dramatiškų skaičių nėra ir JAV, tačiau kainų skirtumai egzistuoja.
„Kvepalai apskritai yra toks produktas, kurio galutinė kaina su savikaina neturi daug bendro. Net ir labai brangių kvepalų sudedamosios dalys gali būti visiškai nebrangios. Be to, kvepalai moterims yra kur kas aktualiau. Joms rūpi kvepėti, o vyrams svarbu nesmirdėti.
Todėl moteriškų ir vyriškų kvepalų kainos skirtumas galbūt yra lengviau paaiškinamas. Kalbant apie kitus produktus, susijusius su grožiu, seksualumu, patrauklumu, kadangi mūsų visuomenėje manoma, kad moteriai tai yra gerokai svarbiau, jai skirtos prekės yra brangesnės“, – sako L. Šimonis.
Perkame emocijomis, ir jie tai žino
Anot rinkodaros specialisto, yra labai nedaug produktų, kuriuos perkant galima racionaliai nuspręsti, kas labiau apsimoka. Tačiau savo sprendimus prie prekių lentynos priimame remdamiesi emocijomis, nuomone. L. Šimonis, pažymi, kad, pirkdami brangesnį daiktą, mes manome, kad jis yra geresnis.
„Yra atliktas geras, statistiškai patikimas tyrimas, atskleidžiantis, kad brangus placebas veikia geriau nei pigus. Ir vyrai, ir moterys, nusipirkusios brangesnį daiktą, dažniausiai jaučia didesnį pasitenkinimą. Bet yra tam tikros sritys, kurios moteriai yra svarbesnės. Pirkdama brangesnį kremą ji jaučiasi geriau, o vyrui tai – ne tiek svarbu. Eilinis kremas prekybos centre dažnam vyrui yra puikus pasirinkimas, nes, matyt, du trečdaliai jo išvis nenaudoja“, – kalba L. Šimonis.
Taip pat, perkant prekę, labai svarbus yra saugumas. „Jei ant pakuotės parašyta, kad tai yra moterims, blondinėms, žmonėms iki 160 cm ūgio, dešiniarankiams, tai, būdamas kitoks, pirkdamas tokią prekę žmogus jausis nesaugiai.
Tokią nuostatą žmogus pakeistų, jei autoritetingi ekspertai jam pasakytų, kad jokio skirtumo, ką naudoti, nėra. Na, o kartą ar du panašų vyrišką produktą išbandžiusi moteris galėtų įvertinti, ar kai kurių produktų neverta pirkti vyrų skyriuje“, – pažymi pašnekovas.
L. Šimonio teigimu, tokia mūsų psichologija prekybininkams leidžia manipuliuoti mumis. Mes visi, priimdami sprendimus, remiamės ne racionalia logika, o savo nuomone, pasitelkiame emocijas.
„Marketingas yra psichologija praktikoje. Tik, deja, niekur auštosiose mokyklose to nedėsto. Ten dėsto ką nori, tik ne tokius subtilius psichologinius dalykus, todėl mūsų žmonės nėra tam pasiruošę“, – kalba pašnekovas.
Rinkodaros specialistas nemano, kad šis kainų skirtumas liudija neetišką prekybininkų elgesį.
„Nemanau, kad tai yra labai neetiška. Aš pats kartais nusiperku kiek brangesnį daiktą, žinodamas, kad jis nėra daug geresnis už pigesnį, bet malonumas jį naudojant yra didesnis. Už tą didesnę kainą taip pat yra nuperkamas saugumas. Nematau tame nieko ypatingai blogo“, – tikina L. Šimonis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...