- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymų pažeidimus skyrė baudų už 780,8 tūkst. eurų, pažeidėjai į šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 430 tūkst. eurų.
Didžioji dalis baudų - 707,8 tūkst. eurų - skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus. Finansinių sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai (iš viso 133,4 tūkst. eurų) už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius, o 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas nubaustos baudomis už 574,4 tūkst. eurų, praneša Konkurencijos taryba.
Praėjusiais metais pirmą kartą baudos skirtos ir savivaldybėms, savo sprendimais ribojusioms konkurenciją. Panevėžio miesto savivaldybė 34,2 tūkst. eurų bauda nubausta už tai, kad neįvykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimų - nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkurencingą procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybė gavo 22 tūkst. eurų baudą už tai, kad privilegijavo savo bendrovę.
Už Reklamos įstatymo pažeidimus verslo įmonėms pernai iš viso skirta baudų už 16,8 tūkst. eurų.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija.
„Įgyvendindama savo misiją - saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, Konkurencijos taryba siekia kurti kuo didesnę naudą vartotojams. Ypač stengiamės stiprinti švietimą konkurencijos srityje: aiškiname, kad vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis.
Taip pat siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams. Kai nustatome, kad verslas, užuot konkuravęs tarpusavyje, susitaria dėl kainų, skiriame tokias baudas, kad jos atgrasytų nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų“, - sako Š. Keserauskas.
Įmonėms, sudariusioms konkurenciją ribojantį susitarimą, pagal Konkurencijos įstatymą gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų. Pagal Reklamos įstatymą už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 eurų, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 eurų bauda.
Seimas jau ėmėsi svarstyti Reklamos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama didinti baudas už vartotojus klaidinančių reklamų skleidimą.
2016-2018 m. Konkurencijos taryba iš viso skyrė baudų už daugiau kaip 15 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį, pasibaigus bylinėjimosi procesams ir teismams patvirtinus Konkurencijos tarybos išvadas, pažeidėjai į valstybės biudžetą sumokėjo per 27 mln. eurų.
Lukas Blekaitis (ELTA)
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...