- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyksta procesai, kurie susiję ir su jos akcionavimu kitais metais.
Griežti investicijų planai
Akcionavimui ruošiamoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje didėja turto dalis, kuri visa kol kas priklauso valstybei.
Ar bus kitaip, tai yra ar bent kokia nors dalis priklausys ir Klaipėdos miesto savivaldai, parodys laikas. Bent jau Klaipėdos miesto savivaldybė yra pareiškusi norą gauti dalį valstybei priklausančio Uosto direkcijos turto. Taip pat į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybą yra įtrauktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Šiandien aišku viena, kad iki kitų metų liepos 1 d. planuojama akcionuoti Uosto direkcija artimiausiems metams turės itin griežtus investicijų planus. Ji iki 2022 metų yra numačiusi investuoti net 407 mln. eurų.
Ir valstybė, ir savivaldybė, jei jai tektų dalis Uosto direkcijos akcijų, dėl intensyvių investicijų vargu ar galėtų tikėtis kokių nors dividendų per artimiausius metus.
2017 metų investicijos
Vyriausybė priėmė nutarimą pagal kurį uosto direkcijos turtas bus didinamas 28 mln. 833 tūkst. 972 eurais.
Iš jų 28 mln. 713 tūkst. 912 eurų sudarys per 2017 m. ir 2018 m. pirmus du mėnesius įsigyto turto ir atliktų darbų vertė. Per 2017 m. valstybės turto dalis dėl investicijų didėjo 24,05 mln. eurų. Didžiausi atlikti darbai buvo Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 metrų, įskaitant apsauginės sienutės įrengimą (7,76 mln. eurų), 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos II ir III etapai (4,28 mln. eurų), 101-105 krantinių rekonstrukcijos (4,24 mln. eurų), uosto geležinkelių statyba ir remontas (2,21 mln. eurų), 139-140 krantinių rekonstrukcija (2,03 mln. eurų). Šiemet per pirmuosius 2 mėnesius atlikta darbų už 3,46 mln. eurų. Daugiausiai 1,13 mln. eurų vėl buvo skirta 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos II ir III etapams, 781 tūkst. eurų - Malkų įlankos gilinimui.
Likusią 120 tūkst. 60 eurų dalį sudarys kartu su Lietuvos geležinkeliais įgyvendinto Krovinių ir prekių informacinės sistemos modernizavimo sistemos vertė. Šis projektas atliktas naudojantis Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.
Turtas nuolat didėjo
Valstybės nuosavybę atitinkantis Uosto direkcijos turtas pastaraisiais metais nuolat didėjo. 2015 m. jis siekė 384 mln. 5 tūkst. eurų, 2016 m. - 406 mln. 141 tūkst. eurų, 2017 m.- 430 mln. 425 tūkst. Eurų.
Šiemet turto dalis didėjo labiausiai - net 28,83 mln. eurų. Valstybės nuosavybę atitinkantis Uosto direkcijos turtas šiemet jau siekia 459,26 mln. eurų.
Panašu, kad dėl investicijų uosto turto vertė per ateinančius metus dar labiau didės. Pagal Uosto direkcijos 2018–2021 m. strateginį veiklos planą šiemet suplanuota 31,47 mln. eurų, 2019 m. - 129,37 mln. eurų, 2020 m. - 143,76 mln. eurų, 2021 m. - 102,47 mln. eurų investicijų, kurios didins uosto kapitalą.
Krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams (įskaitant molų rekonstravimą) numatoma 72 proc. dalis, akvatorijos gilinimo darbams – 18 proc., geležinkelio kelių statybai ir rekonstrukcijai - 6 proc., projektavimo darbams (įskaitant išorinio uosto projektavimą) – 1 proc., privažiavimo keliams sutvarkyti – 1 proc. 36 proc. investicijų Uosto direkcija numato finansuoti nuosavomis lėšomis. Numatoma panaudoti ES struktūrinių fondų finansavimą. 2019–2021 m. laikotarpiu planuojama imti ir naujas paskolas.
Iki 2020 m. pabaigos Uosto direkcija yra suplanavusi išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 m,
pradėti uosto laivybos kanalo išgilinimo iki 17 m rangos darbų I etapą, kurį planuojama užbaigti 2022 m., pradėti molų rekonstrukcijos ir Kuršių nerijos šlaito stabilumą užtikrinančius statybos darbus, kuriuos planuojama užbaigti 2022 m., iki 2021 m. pabaigos, įvykdžius išorinio giliavandenio uosto statybos paruošiamuosius darbus, parengti galimus išorinio uosto statybos projektinius sprendinius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse11
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...