- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš aplinkinių uostų ir Klaipėdos uosto subjektų šiandien mažiausiai yra įsiskolinusi Uosto direkcija.
Bankuose – pigūs pinigai
Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skolos santykis su jos turime turtu yra vos apie 2 proc. Baltijos jūros regione mažesnį tiksliau nulinį skolų santykį turi Stokholmo ir Gdansko uostai.
Daugiausiai paskolų yra paėmusi Kopenhagos Malmės jungtinio uosto administracija – 63 proc., Geteborgo uosto administracija – 58 proc., Helsinkio – 39 proc.
Palyginti saikingai yra įsiskolinę Rygos (32 proc.) ir Talino (24 proc.) uostai.
Dėl konservatyvaus (pernelyg mažo) skolinimosi Klaipėdos uostas yra sulaukęs kritikos. Jį kritikavo viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Deivydas Gabulas.
Jo nuomone, skolintis šiuo metu yra naudinga, nes rinkoje pinigai yra pakankamai pigūs. Valstybės įmonės į savo veiklą turinčios daugiau investuoti iš skolinto kapitalo.
Tai, kad skolintis yra naudinga, įrodė privačios Klaipėdos uosto krovos kompanijos. Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste yra iš esmės pasikeitusi krovos kompanijų bazė. Statomi nauji sandėliai, krovos linijos talpos, perkami nauji kranai. Tai daroma iš bankų paskolų, nes jau 7 metus nė vienoje uosto krovos kompanijoje nėra didėję krovos tarifai.
Nėra prasiskolinusi
Pagal uosto direkcijos 2017 m. veiklos ataskaitą jos turtas gruodžio 31 d. siekė 593 mln. eurų. Uosto direkcija turėjo sukaupusi 32 mln. eurų rezervą ir 41 mln. eurų nepaskirstyto pelno.
Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso gavo 59,8 mln. eurų pajamų. Pagrindinė jų dalis – 52 mln. eurų – iš rinkliavų, 7,3 mln. eurų iš uosto žemės nuomos.
Veiklos sąnaudos 2017 m. iš viso siekė 25,7 mln. eurų. Didžiausią sąnaudų dalį sudarė ilgalaikio turto nusidėvėjimas (12,4 mln. eurų), atlyginimai (5,4 mln. eurų), uosto akvatorijos valymas (2,2 mln. eurų), mokesčiai Sodrai ir VMĮ (2,1 mln. eurų).
Kadangi Uosto direkcija mažai turėjo paskolų palūkanų už kreditus mokestis buvo nedidelis – 77 tūkst. eurų.
Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso grąžino 1 mln. 952 tūkst. eurų paskolą. Praėjusių metų gruodžio 31 d, ji dar turėjo vieną 7,7 mln. eurų paskolą Šiaurės investicijų bankui. Paskola buvo imta akvatorijai gilinti ir krantinėms rekonstruoti. Pusę šios paskolos Uosto direkcija turi grąžinti per 5 metų laikotarpį, likusią dar vėliau.
Tai, kad Uosto direkcija nėra prasiskolinusi, yra teigiamas dalykas.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pastebėjo, kad tai suteikia uostui stabilumo. Bet kartu jis pripažino, kad Uosto direkcijai ateityje teks daugiau skolintis.
Planuose - milžiniškos paskolos
Per artimiausius 9 metus į vidinio uosto infrastruktūros plėtrą planuojama investuoti apie 790 mln. eurų. Investicijos būtų skirtos rekonstruoti pietiniam molui, įrengti pietinius uosto vartus, gilinti uostą iki 17 metrų, tvarkyti Malkų įlankai, kitoms uosto krantinės.
Anot Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus–vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, į krantines ir geležinkelius būtų investuota apie 500 mln. eurų, į kanalo gilinimą ir molus per 200 mln. eurų.
Šiuo metu jau yra patvirtinta 93 mln. eurų ES paramos suma. Ji būtų naudojama Malkų įlankos gilinimui ir molų rekonstrukcijai.
Paskaičiuota, kad vykdant artimiausių metų investicijų programą Uosto direkcijai tektų skolintis apie 460 mln. eurų. Toks skolinimasis būtų agresyvus, gal netgi rizikingas. Jis sudarytų daugiau kaip 10 metų Uosto direkcijos pelno dalį.
Ar imsis Uosto direkcija tokio skolinimosi politikos kol kas neaišku? Galbūt bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių?
Uosto direkcijos investicijas dar gali apsunkinti ir valstybės noras iš Uosto direkcijos kasmet gauti dalį pelno. Bet kuriuo atveju, kaip pripažino susisiekimo ministras R.Masiulis – „statybų finansavimas ateityje bus brangesnis“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...