- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Patekę į situacijas, kuomet patys, jų vaikai ar augintiniai pridaro nuostolių kitiems, lietuviai dažniausiai jaučia susijaudinimą (30 proc.) ir išgąstį (28 proc.).
Dar maždaug penktadaliui gyventojų tokie išgyvenimai kelia susierzinimą ir apmaudą, 16 proc. – pyktį, o ketvirtadalis nemalonumų kitiems pridariusiųjų tokiais atvejais nejaučia nieko. Tokius duomenis atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.
Išgąstį gerokai dažniau nei vyrai (23 proc.) patekusios į nemalonias situacijas patiria moterys (32 proc.). Vyrai tuo metu pridarę žalos kitiems dažniau nei dailiosios lyties atstovės jaučia pyktį. Toks jausmas aplanko 19 proc. vyrų ir 13 proc. moterų.
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, nemalonumų kitiems pridaręs asmuo visų pirma susiduria su kaltės jausmu, kuris gali turėti skirtingas išraiškas, bet visuomet vienokiu ar kitokiu būdu paveikia individą.
„Moterys dėl to, kas nutiko, paprastai pirmiau yra linkusios kaltinti save ir tik vėliau ieškoti galimų pasiteisinimų netinkamai susiklosčiusiose aplinkybėse, kitų elgesyje. Dėl to pridariusios rūpesčių kitiems jos dažniau gali jausti baimę ir nerimą. Tuo metu vyrai dažniau savo kaltės jausmą per pyktį pirmiausiai nukreipia į aplinką ar netgi nukentėjusįjį. Tik vėliau jie pradeda priimti ir savo kaltę, galvoti, ką neteisingai padarė jie patys“, – sako O. Lapinas.
Tyrimo duomenimis, beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos gyventojų yra tekę netyčia pridaryti nuostolių kitiems asmenims arba į nemalonią situaciją patekti dėl savo vaikų ar augintinių aplinkiniams padarytos žalos. 5 proc. lietuvių taip nutinka ne rečiau kaip kartą per metus, o ketvirtadaliui šalies gyventojų – bent kartą per keletą metų. 31 proc. gyventojų yra tekę atsidurti ir nukentėjusiųjų pusėje.
„Dažniausiai nemalonumų ir nuostolių kitiems asmenims gyventojai pridaro, kai dėl jų kaltės yra užliejamas kaimynų būstas, taip pat pramogaudami – važinėdami dviračiais, riedučiais ar riedlentėmis. Nereikėtų pamiršti, kad gyventojai taip pat yra atsakingi ir už savo atžalas bei augintinius, kurie irgi neretai pridaro rūpesčių tėvams ar šeimininkams. Verta priminti, kad už nepilnamečių vaikų sukeltus nuostolius atsakomybė tenka jų tėvams. Pažymėtina, kad vis daugiau lietuvių nemalonumų dėl padarytos žalos kitiems stengiasi išvengti apsidrausdami asmens civilinės atsakomybės draudimu“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė.
Dažniausiai į nemalonias situacijas dėl kitiems pridarytų materialinių nuostolių patenkantys prisipažino 36-45 metų amžiaus lietuviai. 42 proc. jų yra pridarę nuostolių kitiems asmenims. Rečiausiai tą patirti, tyrimo duomenimis, tenka 18-25 metų amžiaus jaunimui. Dažniausiai žalos kitiems asmenims kada nors sukėlę teigė aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (46 proc.) ir namų šeimininkės (41 proc.). Rečiausiai su tuo susiduriantys sakėsi studentai ir moksleiviai (24 proc.) bei darbininkai ir techniniai darbuotojai (25 proc.).
Patys nuostolių dėl kitų asmenų dažniausiai patiria aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (40 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (38 proc.).
Balandžio mėnesį visoje Lietuvoje atlikto tyrimo metu iš viso apklausta daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...