Lietuvos verslininkai pritaria lubų Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokoms įvedimui ir PVM maistui bei būtiniausio vartojimo prekėms sumažinimui, tačiau nepalaiko mokesčių privačiam turtui didinimo ir socialinių mokesčių mažinimo.

Be to, šalies verslininkai tikisi, kad valstybė supaprastins procedūras, susijusias su mokesčių deklaravimu bei mokėjimu. Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, aštuoniose Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalyse atlikusi kasmetinę didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2014“.

Lubų „Sodros“ įmokoms įvedimą palaiko du trečdaliai

Už lubų valstybinio socialinio draudimo įmokoms įvedimą pasisako kiek daugiau negu du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų. Šiek tiek daugiau negu pusė (55 proc.) respondentų yra už PVM maistui ir būtiniausio vartojimo prekėms mažinimą.

Už prabangos mokesčių įvedimą pasisako beveik pusė (45 proc.) respondentų iš Lietuvos. Socialinių mokesčių mažinimui pritartų tik kiek mažiau negu penktadalis (18 proc.). Mažiausio palaikymo susilaukia mokesčių privačiam turtui didinimas ar naujų šios srities mokesčių įvedimas – už tai pasisako vos 9 proc. apklaustų verslininkų.

Lubų Sodros įmokoms įvedimą gera idėja laiko ne tik Lietuvos, bet ir visų CRE šalių verslininkai: už tai pasisako 70 proc.respondentų, visose šalyse palaikymas viršija 50 proc., o didžiausias yra Lenkijoje – 79 proc.

Labiausiai lietuvių ir kitų šalių verslininkų požiūris išsiskiria kalbant apie socialinių mokesčių mažinimą: tam pritaria 49 proc. CRE verslininkų – beveik triskart daugiau negu Lietuvoje. O pagal paramą prabangos mokesčiams lietuvius regione lenkia tik estai – už tai pasisako 53 proc. apklaustų Estijos verslininkų.

Progresiniams mokesčiams nepritaria

Visi tyrime dalyvavę verslininkai buvo paprašyti nuo 1 iki 5 balų įvertinti įvairių su mokesčiais susijusių klausimų svarbą (1 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu). Lietuvoje, kaip ir daugumoje regiono šalių, verslininkai aktualiausiu klausimu laiko procedūrų, susijusių su mokesčių deklaravimu bei mokėjimu, supaprastinimą – atsakymų į šį klausimą vidurkis šalyje siekia 4,2. Lygiai toks pats atsakymų vidurkis yra ir visame regione.

Mažiausiai palaikymo Lietuvoje sulaukė progresinių mokesčių sistemos įvedimas – šalies verslininkai vidutiniškai šio klausimo svarbą vertino 2,2 balo. Čia Lietuva vėl neišsiskyrė bendrame kontekste – regiono vidurkis buvo 2,3 balo. Vienintelė šalis, kurioje palaikymas progresiniams mokesčiams viršijo 3 balus iš 5, yra Lenkija (3,4 balo).

Taip pat Lietuvos verslininkams yra labai svarbu, kad mokesčių našta, tenkanti verslui, būtų sulyginta su kaimyninėmis šalimis – šio klausimo svarbą Lietuvos verslininkai vertino 4,1 balo. Regiono vidurkis šiuo klausimu taip pat aukštas – 3,4 balo. Mažiausiai susilyginti su kaimynėmis trokšta Estija – šios šalies verslininkai mokesčių sistemos harmonizavimo su kaimynėmis svarbą įvertino 2,9 balo.

Lietuviai savo teisine bei mokestine sistema nesididžiuoja

Lietuvos verslininkai kritiškai vertina šalies teisinę ir mokesčių sistemą – mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) teigia, kad ji skatina konkurencigumą.

Regiono mastu savo šalių teisinę bei mokestinę sistemą kaip jų konkurencingumo variklį nurodė kiek daugiau – trečdalis (33 proc.) apklaustų verslininkų. Ypatingai išsiskyrė Estija – 60 proc. šios šalies verslo atstovų mano, kad tai skatina bendrą šalies ekonominį konkurencingumą. Latvijoje ir Lenkijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje – teisinės bei mokestinės sistemos privalumus šiose šalyse įžvelgia atitinkamai 25 proc. ir 23 proc. apklaustų verslininkų.

„Verslo lyderių atsakymai leidžia teigti, kad Lietuvos mokesčių sistemoje reikalingi pokyčiai, kadangi šiuo metu ji bendro ekonominio konkurencingumo anaiptol neskatina. Norint, kad šalis galėtų sėkmingai konkuruoti ir pritraukti investicijas, būtina siekti patrauklesnės ar bent tiek pat patrauklios mokestinės sistemos kaip kaimyninėse ir regiono šalyse“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis.