- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas.
80 proc. Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 proc. lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius.
Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 proc. apklaustų Estijos ir 68 proc. Latvijos gyventojų. Tris mėnesius ar ilgiau netekę pajamų išgyventų 43 proc. Estijos ir 44 proc. Latvijos gyventojų.
„Tyrimas rodo, kad finansinis stabilumas yra viena svarbiausių vertybių lietuviui. Net 92 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje sakė, kad taupyti yra svarbu. Latvijoje ir Estijoje ši dalis buvo 7–8 proc.mažesnė. Įdomu ir tai, kad 56 proc. lietuvių, paklaustų, kaip išleistų netikėtai loterijoje laimėtus 10 tūkst. eurų, atsakė, kad juos taupytų. Toks požiūris turi įtakos ir asmeniniams finansams: nors, pavyzdžiui, Estijoje vidutinės gyventojų pajamos yra didesnės, Lietuvoje daugiau lietuvių yra sukaupę santaupų ateičiai“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Nordea“ taupymo produktų vadovas Viktoras Ivanovas.
Tiesa, kitaip nei kaimyninių Baltijos valstybių gyventojai, taupydami ateičiai lietuviai labiau mėgsta konkretumą, jie rečiau nei estai ir latviai taupo finansiniam stabilumui, o dažniau turėdami konkretų tikslą: būsto, automobilio įsigijimą, vaikų mokslą, svajonės, pavyzdžiui, egzotinės kelionės, įgyvendinimą.
Kaip pastebi „Nordea“ taupymo produktų vadovas V. Ivanovas, skirtingas Baltijos šalių gyventojų požiūris į asmeninius finansus matomas ir renkantis taupymo įrankius. Lietuviai kur kas dažniau nei latviai ar estai santaupas laiko grynaisiais pinigais arba investuoja į gyvybės draudimą ar trečiosios pakopos pensijų fondus.
„35 proc. Lietuvos gyventojų santaupas laiko grynaisiais pinigais, o Latvijoje ir Estijoje ši dalis sudaro 25 proc.. Tai gali lemti ir didesnė šešėlinės ekonomikos dalis, ir iš užsienyje gyvenančių giminaičių atsiunčiamų pinigų sumos. Kita vertus, daugiau lietuvių investuoja į gyvybės draudimo arba pensijų fondus, o investavimą į vertybinius popierius renkasi 10 proc. Lietuvos gyventojų“, – sako V. Ivanovas.
Lietuviai, palyginti su latviais ir estais, turi tvirtesnę susiformavusią nuomonę apie investavimą – 40 proc. tyrimo dalyvių tai laiko rizikingu, labiau profesionalams skirtu užsiėmimu, 35 proc. mano, kad investavimas yra nesudėtingas būdas apsaugoti savo santaupas ir ilgalaikėje perspektyvoje jas padidinti. O Latvijoje ir Estijoje apie 40 proc. apklaustųjų sako nieko nežinantys apie finansinius instrumentus.
„Tyrimas taip pat parodė, kad taupymo ir investavimo poreikis Lietuvoje ateityje tik augs. Neatsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos nestabilumą, 62 proc. respondentų Lietuvoje tiki, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės. Tad turėsime skirti dar daugiau dėmesio klientams konsultuoti taupymo ir investavimo klausimais“, – sako „Nordea“ taupymo produktų vadovas.
Kai kurie „Nordea“ tyrimo rezultatai Baltijos šalyse:
61 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės.
27 proc. gyventojų, praradę pajamas, nebegalėtų apmokėti sąskaitų.
37 proc. mano, kad investavimas yra rizikingas ir skirtas profesionalams.
25 proc. neturi jokių santaupų.
24 proc. apklaustųjų, praradę pajamas, išgyventų daugiau nei šešis mėnesius.
55 proc. patiki bankams valdyti savo investicijas.
73 proc. tiki, kad taupyti verta dėl finansinio stabilumo.
53 proc., priimdami sprendimus dėl finansų ir investicijų, pasitiki neprofesionaliai parengtais šaltiniais.
92 proc. neturi arba turi mažai žinių apie investavimą.
28 proc. laiko santaupas grynaisiais pinigais.
Internetinę apklausą atliko UAB „Omnicom Media Group“ pagal „European Society for Opinion and Market Research“ (ESOMAR; www.esomar.org) standartus. Apklausa vykdyta 2017 m. balandį, dalyvavo 2 293 respondentai visose Baltijos šalyse. Respondentų amžius – 18–65 metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...