- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinis „Paylab“ (Lietuvoje www.manoalga.lt) atliktas įvairovės tyrimas atskleidė, kad 4 iš 10 Europoje dirbančių asmenų savo dabartinėje darbovietėje nesusiduria su darbuotojų įvairove.
Tyrimo metu nagrinėti įvairūs darbuotojų kolektyvo sudėties aspektai. „Paylab“ daugiausia dėmesio skyrė šioms šešioms sritims: darbuotojų amžiui, motinystei, kilmei, tautybei arba pilietybei, fizinei negaliai ir lytinei tapatybei arba orientacijai. Šie aspektai dažnai tampa kliūtimi įsidarbinti. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokiu mastu darbuotojai, dirbdami komandoje, susiduria su užsieniečiais, mažumų ir etninių grupių nariais, fizinę negalią turinčiais asmenimis, mažus vaikus auginančiomis motinomis, vyresniais nei 55 metų amžiaus darbuotojais ir kitokios lytinės orientacijos ar tapatybės asmenimis.
„Paylab Data Research“ apklausa atlikta antroje 2018 m. pusėje 9 Europos šalyse. Į tyrimo klausimus iš viso atsakė 24 901 respondentas. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip darbuotojai bendrauja su kolegomis, priklausančiais grupėms, kurių padėtis darbo rinkoje dažnai yra nepalanki, o įdarbinimo lygis – žemas.
Apklausti darbuotojai iš Suomijos, Vidurio Europos (Čekija, Vengrija, Slovakija), Balkanų (Bulgarija, Kroatija, Slovėnija) ir Baltijos šalių (Latvija, Lietuva).
Vyresni kolegos ir motinos
Apklausa parodė, kad darbuotojai įvairovę dažniausiai patiria dirbdami su vyresniais nei 55 metų amžiaus kolegomis ir moterimis, auginančiomis jaunesnius nei 10 metų amžiaus vaikus, kurios grįžo į darbą po pertraukos. Tai daugiausia lemia demografinės priežastys, be to, šioms grupėms priklausančių asmenų darbo rinkoje yra daugiausia.
Su vyresniais kolegomis dirba iki 42 proc. darbuotojų – dažniausiai valstybės institucijose, gamybos ir apsaugos srityse.
Su mažais vaikais besirūpinančiomis motinomis dirba 37 proc. darbuotojų – dažniausiai klientų aptarnavimo srityje, tekstilės pramonėje, valstybės institucijose ir bankuose.
Neįgalūs asmenys ir LGBTI bendruomenės nariai
Rečiausiai darbo vietoje susiduriama su neįgaliais darbuotojais ir asmenimis, kurie priklauso LGBTI bendruomenei, – su šių grupių žmonėmis dirba tik atitinkamai 13 ir 12 proc. darbuotojų.
Matomą fizinę negalią turintys žmonės daugiausia dirba sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos, švietimo srityse, valstybės institucijose ir pagalbiniais darbuotojais.
Su asmenimis, kurie save priskiria LGBTI bendruomenei, darbovietėse daugiausia susiduria lingvistai, klientų aptarnavimo specialistai, menininkai, sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai darbuotojai ir žmonės, dirbantys turizmo ir rinkodaros srityse.
Užsieniečiai ir tautinės mažumos
Su užsieniečiais dirba 28 proc. darbuotojų – dažniausiai kokybės valdymo, vertimo žodžiu ir raštu, klientų aptarnavimo, turizmo ir IT, telekomunikacijų ir technologijų srityse.
Įvairove pasižyminti darbo jėga įmonę praturtina skirtingomis nuomonėmis, natūraliai atspindi visos visuomenės įvairovę ir suteikia gausybę galimybių realizuoti save.
20 proc. darbuotojų darbo vietoje susiduria su nacionalinėmis ir etninėmis mažumomis – daugiausia užsienio kalbų, apsaugos ir saugumo, sveikatos priežiūros, kokybės valdymo ir švietimo srityse.
Darbuotojų įvairovė bendrovėje yra brandžios verslo kultūros išraiška, o didžiausia to nauda – skirtingi požiūriai ir nuomonės, padedantys įveikti darbines užduotis. Įvairove pasižyminti darbo jėga įmonę praturtina skirtingomis nuomonėmis, natūraliai atspindi visos visuomenės įvairovę ir suteikia gausybę galimybių realizuoti save. Pagaliau mažėjantis nedarbo lygis skatina įmones pasinaudoti galima darbo jėga – darbuotojų grupėmis, kurioms tradiciškai iškildavo daugiau kliūčių įsidarbinti. Todėl įmonės imasi aktyvių veiksmų, kurdamos tam tinkamas darbo sąlygas ir įtraukią darbo aplinką.
IT sektoriaus darbuotojų kolektyvuose įvairovės mažiausiai
Remiantis „Paylab“ atlikta apklausa, IT srities darbuotojai patiria mažiausiai įvairovės darbo vietose. Kas antras IT sektoriaus darbuotojas šiuo metu darbo vietoje nesusiduria su nė vienos iš 6 tirtų grupių atstovais. Šioje srityje daugiausia dirba kvalifikuoti techniniai darbuotojai. Kiti sektoriai, kuriuose dauguma darbuotojų (44 proc. ir daugiau) nepatiria kolektyvo įvairovės, yra chemijos ir automobilių pramonė, kultūra, draudimo sritis ir paslaugos.
Palaikyti įvairovę įmonių darbo kolektyvuose dažniausiai skatina vyresnioji vadovybė. Vadovai geriausiai suvokia įvairovės darbo vietoje prasmę ir labiausiai to siekia. Tik 28 proc. respondentų nurodė, kad darbovietėje visai nesusiduria su tirtų grupių atstovais. Kelios įvairovei atviriausios sritys, kurių didesnė dalis darbuotojų dirba įvairios sudėties komandose, yra valstybės ir savivaldybės institucijos, žmogiškieji ištekliai, žemesnio lygio vadovybė, turizmas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos bei gamyba.
4 iš 10 darbuotojų darbovietėje nesusiduria su kolektyvo įvairove
Darbuotojų įvairovė ir sudėtis įvairiose šalyse skiriasi, daugiausia dėl su darbu susijusių teisės aktų. Žemiausias įvairovės lygis darbo vietose pastebėtas Vengrijoje, kur iki 49 proc. darbuotojų nurodė neturintys jokių kontaktų su apklausoje nurodytų grupių atstovais. Remiantis apklausos rezultatais, daugiausia darbuotojų įvairovę darbo vietoje patiria Kroatijoje ir Suomijoje. Šios šalys pranoko kitas vaikus auginančių mamų ir vyresnių žmonių įdarbinimo srityse. Kroatijoje daugiausia darbuotojų atsakė dirbantys su fiziškai neįgaliais žmonėmis, o Suomijoje – su LGBTI bendruomenei priklausančiais nariais ir užsieniečiais.
Stambios įmonės atviresnės įvairovei
Užsienio įmonės yra daug atviresnės didesnei įvairovei darbo vietoje ir samdo iki penktadalio daugiau užsieniečių. Vyresnius nei 55 metų amžiaus darbuotojus ir fiziškai neįgalius asmenis dažniau įdarbina valstybės institucijos. Apskritai, didelių įmonių darbuotojai darbo vietoje žymiai dažniau susiduria su visų 6 stebėtų grupių atstovais. Tai daugiausia susiję su verslo kultūra ir standartais, kuriuos stambios įmonės siekia diegti savo darbovietėse.
Apie apklausą
„Paylab“ įvairovės tyrimas atliktas antroje 2018 m. pusėje 9 Europos šalyse. Į tyrimo klausimus iš viso atsakė 24 901 respondentas. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip darbuotojai bendrauja su kolegomis, priklausančiais grupėms, kurių padėtis darbo rinkoje dažnai yra nepalanki, o įdarbinimo lygis – žemas. Rengdami apklausą, bendradarbiauta su įvairovės ekspertais, ypač su ne pelno organizacija CVEK ir Slovakijos mokslų akademija.
Į tyrimą buvo įtrauktos tos šalys, kuriose veikia vietiniai darbo užmokesčio portalai, naudojantys „Paylab“ duomenų rinkimo metodiką: Bulgarija (2 359 respondentai), Čekija (2 678 respondentai), Kroatija (4 651 respondentas), Suomija (4 499 respondentai), Vengrija (2 605 respondentai), Latvija (1 864 respondentai), Lietuva (2 640 respondentų), Slovakija (2 434 respondentai) ir Slovėnija (1 171 respondentas).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...