- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma lietuvių, savo keliones finansuojančių finansų įstaigose skolintais pinigais, vyksta į užsienį. Tokių yra beveik 67 proc. O paskolas kelionėms Lietuvoje ima tik 33 proc. respondentų. Tokią tendenciją atskleidė birželį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurią užsakė kredito unija „Mano unija“, šią vasarą pradėjusi siūlyti kelionių kreditavimo paslaugą.
Pasak apklausą inicijavusio „Mano unija“ paskolų komiteto pirmininko Vytauto Olšausko, paskolas kelionėms dažniausiai (58 proc.) ima tie namų ūkiai, kurių vienam nariui tenkančių mėnesinių pajamų dalis – nuo 221 Eur, o didžiąją besiskolinančių kelionėms vartotojų dalį (daugiau nei 66 proc.) sudaro mažesnių Lietuvos miestų ir kaimo gyventojai.
„Net 96 proc. apklausos dalyvių, kurie sakėsi ėmę paskolą kelionėms ar atostogoms, nurodė, kad jie šiam tikslui skolinosi iki 1 000 Eur. Dažniau kelionėms skolinosi moterys, asmenys nuo 30 iki 39 metų ir žmonės, turintys vidurinį, aukštesnįjį ar specialų vidurinį išsilavinimą“, – vardijo V. Olšauskas.
Jis taip pat akcentavo, kad besiskolinančiųjų kelionėms dalis bendrame kontekste yra išties nedidelė. Paskolą šiam tikslui ėmę nurodė tik beveik 3 proc. respondentų.
„Mūsų įsitikinimu, tai yra pakankama prielaida naujos finansinės paslaugos suformavimui. Juk šis skaičius reiškia, kad mūsų šalyje gali būti apie 90 tūkst. vartotojų, kurie kredito įstaigose skolinasi ar norėtų skolintis pinigų kelionėms“, – tikino V. Olšauskas.
Pašnekovas teigia, kad po 2008 m. pasaulį ištikusios ekonominės krizės Lietuvoje buvo smarkiai sugriežtintas įvairių paskolų išdavimas. Tarp jų ir skirtų finansuoti keliones. Iš dalies būtent dėl šios priežasties besiskolinančių pramoginėms išvykoms kiekis yra nedidelis.
„Sugriežtinta tvarka apsaugojo nemažą dalį vartotojų, kuriems stinga finansinės drausmės ir atsakingo požiūrio į pinigų skolinimąsi. Nors dėl to besiskolinančiųjų kiekis smuko, smarkiai pagerėjo vartotojų mokumo rodikliai. Dabar daug rečiau susiduriama su paskolos įmokų pradelsimu. Be to, nemažai daliai lietuvių paskola kelionei ar kokiam nors kitam tikslui dabar yra savotiška taupymo forma, t. y. pasiskolinus tam tikrą sumą vėliau kas mėnesį jau būtina atidėti pinigų jai išmokėti. Be tokio išorinio paskatinimo, tikėtina, dalis žmonių taip niekada ir nesurinktų reikiamos sumos savo svajonių kelionei“, – svarstė V. Olšauskas.
Apklausa „Gyventojų skolinimasis kelionėms / atostogoms“ buvo vykdoma birželio 3-10 dienomis. Jos metu apklausti 1 004 Lietuvos gyventojai iš 20 miestų ir 23 kaimų. Net 97 proc. apklausoje dalyvavę respondentai nurodė niekada neėmę paskolos kelionei arba atostogoms ir tik 3 proc. apklaustųjų teigė skolinęsi šiam tikslui. Paskolą kelionei ar atostogoms dažniausiai ėmė specialistai bei darbininkai. Visi aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai teigė, kad už skolintus pinigus vyko į užsienį. O vidurinį, aukštesnįjį ar specialų vidurinį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių gretose buvo net 40 proc. tokių, kurie už skolintus pinigus mieliau poilsiavo Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...