Quantcast

Tyrimas: kelionėms pasiskolintus pinigus lietuviai išleidžia užsienyje

  • Teksto dydis:

Dauguma lietuvių, savo keliones finansuojančių finansų įstaigose skolintais pinigais, vyksta į užsienį. Tokių yra beveik 67 proc. O paskolas kelionėms Lietuvoje ima tik 33 proc. respondentų. Tokią tendenciją atskleidė birželį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurią užsakė kredito unija „Mano unija“, šią vasarą pradėjusi siūlyti kelionių kreditavimo paslaugą.

Pasak apklausą inicijavusio „Mano unija“ paskolų komiteto pirmininko Vytauto Olšausko, paskolas kelionėms dažniausiai (58 proc.) ima tie namų ūkiai, kurių vienam nariui tenkančių mėnesinių pajamų dalis – nuo 221 Eur, o didžiąją besiskolinančių kelionėms vartotojų dalį (daugiau nei 66 proc.) sudaro mažesnių Lietuvos miestų ir kaimo gyventojai.

„Net 96 proc. apklausos dalyvių, kurie sakėsi ėmę paskolą kelionėms ar atostogoms, nurodė, kad jie šiam tikslui skolinosi iki 1 000 Eur. Dažniau kelionėms skolinosi moterys, asmenys nuo 30 iki 39 metų ir žmonės, turintys vidurinį, aukštesnįjį ar specialų vidurinį išsilavinimą“, – vardijo V. Olšauskas.

Jis taip pat akcentavo, kad besiskolinančiųjų kelionėms dalis bendrame kontekste yra išties nedidelė. Paskolą šiam tikslui ėmę nurodė tik beveik 3 proc. respondentų.

„Mūsų įsitikinimu, tai yra pakankama prielaida naujos finansinės paslaugos suformavimui. Juk šis skaičius reiškia, kad mūsų šalyje gali būti apie 90 tūkst. vartotojų, kurie kredito įstaigose skolinasi ar norėtų skolintis pinigų kelionėms“, – tikino V. Olšauskas.

Pašnekovas teigia, kad po 2008 m. pasaulį ištikusios ekonominės krizės Lietuvoje buvo smarkiai sugriežtintas įvairių paskolų išdavimas. Tarp jų ir skirtų finansuoti keliones. Iš dalies būtent dėl šios priežasties besiskolinančių pramoginėms išvykoms kiekis yra nedidelis.

„Sugriežtinta tvarka apsaugojo nemažą dalį vartotojų, kuriems stinga finansinės drausmės ir atsakingo požiūrio į pinigų skolinimąsi. Nors dėl to besiskolinančiųjų kiekis smuko, smarkiai pagerėjo vartotojų mokumo rodikliai. Dabar daug rečiau susiduriama su paskolos įmokų pradelsimu. Be to, nemažai daliai lietuvių paskola kelionei ar kokiam nors kitam tikslui dabar yra savotiška taupymo forma, t. y. pasiskolinus tam tikrą sumą vėliau kas mėnesį jau būtina atidėti pinigų jai išmokėti. Be tokio išorinio paskatinimo, tikėtina, dalis žmonių taip niekada ir nesurinktų reikiamos sumos savo svajonių kelionei“, – svarstė V. Olšauskas.

Apklausa „Gyventojų skolinimasis kelionėms / atostogoms“ buvo vykdoma birželio 3-10 dienomis. Jos metu apklausti 1 004 Lietuvos gyventojai iš 20 miestų ir 23 kaimų. Net 97 proc. apklausoje dalyvavę respondentai nurodė niekada neėmę paskolos kelionei arba atostogoms ir tik 3 proc. apklaustųjų teigė skolinęsi šiam tikslui. Paskolą kelionei ar atostogoms dažniausiai ėmė specialistai bei darbininkai. Visi aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai teigė, kad už skolintus pinigus vyko į užsienį. O vidurinį, aukštesnįjį ar specialų vidurinį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių gretose buvo net 40 proc. tokių, kurie už skolintus pinigus mieliau poilsiavo Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių