- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai netiki, kad, sulaukus pensinio amžiaus, galės patenkinti savo poreikius iš gaunamos pensijos.
„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei 60 proc. dirbančiųjų teigia, jog yra susitaikę, kad sulaukus pensijos jiems gali tekti smarkiai riboti savo poreikius.
Tai, kad pensijų kaupimo sistema yra nepajėgi garantuoti orios senatvės, trečiadienį pasisakė tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Politikai pabrėžė, kad planuojama šios sistemos reforma ir pervedimų į pensijų fondus iš „Sodros“ sustabdymas.
Atlikto tyrimo duomenimis, dirbantieji nurodo, kad orios pensijos dydis turėtų siekti vidutiniškai 690 eurų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia 300 eurų.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad „dėl demografinių iššūkių ilguoju laikotarpiu mūsų šalyje gali mažėti dirbančiųjų skaičius, o pensininkų skaičius augti, todėl valstybės galimybės užtikrinti orias senatvės pensijas gali būti apribotos. Kaip rodo tyrimo rezultatai, didžioji dalis būsimųjų pensininkų iš valstybės nesitiki gauti visos juos tenkinančios pensijos sumos. Tad dalį orios pensijos sumos gyventojai turėtų turėti sukaupę savarankiškai atsidėdami laisvų lėšų, kaupdami pensijų fonduose ar investuodami“.
Remiantis tyrimo rezultatais, teiginiui, kad valstybė turėtų užtikrinti 100 proc. orios pensijos, pritarė 44 proc. respondentų. Tuo metu likusi apklaustųjų dalis tokių lūkesčių nepuoselėja - daugiau nei 50 proc. apklaustų šalies gyventojų sakė, kad iš valstybės tikėtųsi gauti nuo 75 proc. iki 25 proc. oriai senatvei reikalingos pensijos sumos. Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, jos manymu, pensijai nekaupiant papildomai, egzistuoja didelė tikimybė, kad šių gyventojų lūkesčiai liks nepatenkinti.
Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. dirbančių šalies gyventojų kaupia senatvei papildomai II pensijų pakopoje.
J. Cvilikienė aiškino, kad, nors daugelis gyventojų galvoja, jog pensija dar toli, vis dėlto protingiausia yra pradėti kaupti kuo anksčiau. „Pradėjus kaupti senatvei nuo 25-erių metų, kas mėnesį užtektų atsidėti maždaug 4 kartus mažesnę sumą, nei sulaukus 45-erių metų, kad sukauptumėme tokią pačią sumą“, - kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepą-rugpjūtį. Tyrimo metu apklausti 1009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...