- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaiko studijos šeimos biudžetą vienu ypu gali patuštinti keliais tūkstančiais eurų, tačiau tik apie ketvirtadalis tėvų iš anksto planuoja šias išlaidas ir joms taupo. DNB tyrimas parodė, kad daugiau kaip 7 iš 10 tėvų santaupų būsimoms vaiko studijoms neturi ir jų nekaupia.
“Tyrimas parodė, kad tik nedidelė dalis tėvų investuoja į vaikų ateitį - išsilavinimą. Galbūt vaiko studijos jiems atrodo dar labai toli, o gal jie viliasi, kad mokėti už mokslą nereikės. Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet maždaug kas antras studentas už studijas turi susimokėti. Be to, valstybės finansuojamų vietų skaičius toliau mažėja, o pačios studijos - brangsta. Tad, augant vaikui, tėvai turėtų įvertinti būsimas išlaidas jo išsilavinimui”, - teigia DNB vyr. ekonomistė Jekaterija Rojaka.
Netaupo, nes neturi iš ko
Tyrimas atskleidė, kad 76 proc. vaikų turinčių lietuvių pinigų vaiko išsilavinimui netaupo. Daugiau kaip pusė tėvų teigia tiesiog neturintys iš ko taupyti - 52 proc. respondentų nurodė turintys kitų svarbių išlaidų. 12 proc. apklaustųjų taupyti neskuba, nes esą vaikai dar per maži.
Nemaža dalis tėvų deda viltis į gerus vaikų pažymius. Vienas iš dešimties apklaustųjų (9 proc.) tikisi, kad jų vaikui už studijas mokėti nereikės. 3 proc. apsklaustųjų nusprendė, kad studijoms vaikas turės užsidirbti pats.
Taupantys vaiko studijoms nurodė 29 proc. apklaustųjų. Populiariausias pinigų taupymų būdas - indėlis banke. Taip taupantys vaiko studijoms nurodė daugiau kaip dešimtadalis apklaustųjų (12 proc.). Dukart mažiau tėvų (6 proc.) pinigus vaiko studijoms atsideda ir laiko namuose. Likusieji renkasi kitus taupymo būdus.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai. Jie galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus.
Turėtų būti prioritetas
Pasak ekonomistės J. Rojakos, vaikus auginančių šeimų biudžete vaiko reikmėms skirta eilutė turėtų būti prioritetinė. Juk taupymas studijoms - tai investicija į vaiko ateitį. Žinoma, jei vaiko pažymiai leistų įstoti nemokamai, tuomet sukauptą fondą būtų galima panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, kelionėms, arba pradiniam įnašui už būstą.
“Studijos - vienas svarbiausių vaiko gyvenimo etapų, užtikrinančių saugią ir stabilią ateitį. Nors nemaža dalis apklaustųjų teigė manantys, kad vaikai dar per maži pradėti taupyti jų išsilavinimui, tačiau niekada nėra per anksti pradėti kaupti vaiko ateičiai. Atsidėti nedideles sumas tėvai gali pradėti vos vaikeliui gimus. Argumentas, kad vaikui galbūt nereikės mokėti už studijas, taip pat silpnas. Universitetai gyvena iš mokesčių už mokslą, todėl naivu būtų tikėtis, kad ateityje aukštasis mokslas visiems be išimties bus nemokamas. Valstybės galimybės finansuoti mokslą taip pat ribotos. O jeigu vaikas įstos į valstybės finansuojamą studijų vietą, tėvų sukaupti pinigai jam bus stipri finansinė parama, pradedant savarankišką gyvenimą”, - teigia J. Rojaka.
Pasak ekonomistės, šeimos, kurių biudžetas itin įtemptas ir taupymui nebelieka lėšų, gali daugiau dėmesio skirti dabartiniam vaiko išsilavinimui, kad nereikėtų už mokslą mokėti vėliau. Taip pat jaunuoliai, neįstoję į valstybės finansuojamą vietą, gali studijas apmokėti valstybės remiama paskola.
Studijoms - specialūs taupymo įrankiai
Kaip parodė tyrimas, dažniausiai tėvai vaiko studijoms taupo banke laikydami indėlį. Šeimoms siūlomi ir į kaupimą vaiko studijoms orientuoti taupymo produktai. Studijų draudimas leidžia šeimai, atidedant nedideles sumas, sukaupti garantuotą sumą vaiko studijoms ar pirmiesiems savarankiško gyvenimo žingsniams. Jeigu tėvai apie būsimą vaiko išsilavinimą pradės galvoti, kai vaikui sukaks 3 m., kas mėnesį atidėdami po 25 Eur studijų draudimui, iki jo pilnametystės sukaups per 4,5 tūkst. Eur. Šios sumos gali pakakti apmokėti dvejiems ar trejiems studijų metams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą1
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...