Quantcast

Trišalė taryba pritarė MMA didinimui nuo liepos (atnaujinta)

  • Teksto dydis:

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo liepos 1 dienos didės 25 eurais iki 325 eurų, antradienį nusprendė Trišalė taryba.

Šį sprendimą palaiko ir prezidentė, ir premjeras.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo liepos 1 dienos didės 25 eurais iki 325 eurų, antradienį nusprendė Trišalė taryba. Tai jau trečias MMA didinimas nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė koalicinė socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių Vyriausybė - nuo to laiko MMA bus padidėjusi 79 eurais.

Taryba, be kita ko, pritarė Darbdavių konfederacijos siūlymui ateityje MMA didinimą sieti su ekonominiais rodikliais. Konfederacijos vadovo Dano Arlausko teigimu, šiai išlygai pritarė ir profesinės sąjungos, tuo tarpu Vyriausybės atstovai tam neprieštaravo.

„Mums buvo svarbu, kad tai būtų įrašyta į protokolą. Jeigu ekonominiai rodikliai bus geri, kodėl MMA ir nedidinti? Nes dabar susidaro tokia situacija, kad kai kur regionuose minimali mėnesio alga siekia 65 proc. vidutinio atlyginimo ir mes manome, kad problema yra ne MMA, o vidutinio atlygio dydis“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Jo nuomone, profesinių sąjungų atstovai supranta, kad toks minimalios algos keitimas būtų labiau prognozuojamas.

„Profesinių sąjungų ambicijos irgi yra užgautos, nes siūlymą dėl MMA didinimo turi teikti Trišalė taryba, o kol kas tai yra politikų iniciatyvos, šalia kurių Trišalė taryba lieka nuošalyje. Siūlau į viską žiūrėti ir vertinti plačiau, siekiant pilietinės galios didėjimo“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Siūloma, kad MMA keitimas turėtų būti siejamas su penkiais pagrindiniais kintamaisiais: vidutinio darbo užmokesčiu, darbo našumu, vidutiniu metiniu suderintu vartotojų kainų indekso pokyčiu, bendrojo vidaus produkto augimu bei vidutiniu metiniu nedarbo lygiu.

Sprendimą dėl MMA didinimo nuo liepos palaiko ir prezidentė, ir premjeras. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad toks MMA didinimas yra pakeliamas ir verslui, valstybės biudžetui.

„Savo poziciją esu išsakiusi gal prieš pusmetį, dar net pernai, kai buvo diskutuojama, kada bus galima ją didinti. Manau, kad ši suma yra pakeliama ir verslui, valstybės biudžetui taip pat. Ten beveik susilygina pliusai ir minusai. Na, o skurdo mažinimo politikos prasme tai pagrindinis instrumentas, kuris mažina skurdą ir atskirtį. Manau, kad verslas turėtų prisiimti tokią atsakomybę ir vistik didinti užmokestį“, - žurnalistams antradienį sakė prezidentė.

„Noriu pabrėžti, kad minimali mėnesinė alga taip pat bus didinama ir nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Čia yra pirminė informacija, kurią mes esame aptarę su finansų ministru. Aišku, sunku kalbėti apie konkrečius skaičius. Noras ir tikslas yra, kad nuo ateinančių metų sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga būtų apie 350 eurų. Tai būtų didinimas 25 eurais“, - LRT radijui sakė A.Butkevičius.

MMA didinimui nuo šių metų liepos dar pernai pritarė valdančioji koalicija. Tam biudžete skirta apie 14,5 mln. eurų, į tai buvo atsižvelgta, gruodį priimant 2015 metų biudžetą.

Lietuvos pramonininkų vadovai antradienį teigė manantys, jog MMA kėlimas 25 eurais neturės didelės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones, esančias rajonuose. MMA didinimą palaiko profesinės sąjungos.

Algirdas Butkevičius antradienį pranešė, kad nuo kitų metų sausio siūlys didinti MMA dar 25 eurais iki 350 eurų.

Paskutinį kartą minimali alga didėjo nuo 2014 metų spalio 1 dienos - 10,1 euro iki 300 eurų.

Išeitinių išmokų mokėjimas – iš specialaus fondo?

Visuomenei susipriešinus dėl naujo socialinio modelio projekto, Vyriausybės, verslo ir profesinių sąjungų atstovai antradienį rado galimą problemos sprendimą. Trišalė taryba iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas BNS teigė, kad įvyko šioks toks poslinkis, kuris gali išjudinti Darbo kodekso pakeitimų svarstymą. Jo teigimu, jei išeitinės išmokos būtų perkeltos fondui, įmonių atstovai kategoriškai neprieštarautų dėl jų dydžio ar mokėjimo trukmės.

„Labai svarbu, kad esminis sutarimas dėl to buvo pasiektas, ir šią idėją bus galima svarstyti toliau. Ūkio ministerijos atstovai pranešė, kad jų nuomone, toks fondas yra įmanomas. Tačiau manyčiau, kad tai yra politikų, o ne Trišalės tarybos kompetencija spręsti tokius klausimus. Profesinėms sąjungoms nesvarbu, kas mokėtų išeitines kompensacijas, jei jos liktų, kokios yra“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Jo teigimu, būtų galima svarstyti, kokio dydžio įmokas turėtų mokėti darbdaviai.

„Kai yra toks visuomenės susipriešinimas, nesinori dar labiau bloginti situacijos. Aš sulaukiu daug skambučių su įvairiausiais klausimais. Mes norime, kad nuo darbdavių būtų nuimta baimė samdyti ir atleisti darbuotojus, jei atsiranda tokia būtinybė, bei našta jiems vieniems mokėti išeitines kompensacijas, o fondas išspręstų šį klausimą“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Jis pripažino, kad iš mokslininkų parengto socialinio modelio nuostatų, apimančių išeitines kompensacijas, lieka idėja, kuria socialiniai partneriai remsis kurdami kompromisinį modelį.

Fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos, idėjos autorystė priklauso Darbdavių konfederacijai. D.Arlauskas pirmadienį suabejojo, ar šis Seimas priims modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Jis teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Socialinio modelio projekte siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Darys įtakos smulkiajam verslui

Lietuvos pramonininkai mano, kad minimalios algos (MMA) kėlimas 25 eurais neturės didelės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones, esančias rajonuose.

„Didelės įtakos finansams, ekonomikai nepadarys, kalbant apie didžiausias įmones, kurios yra susitvarkiusios gamybos linijas, kur nedaug yra žmonių, gaunančių mažiausias išmokas už darbą. Klausimas yra paslaugų sektoriaus ir labai paliečiantis regione dirbančius, bei mažas įmones“, - po bendro Vyriausybės ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdžio žurnalistams sakė LPK prezidentas Robertas Dargis.

Anot jo, regionuose įmonės į MMA didinimą reaguoja jautriai, be to, tai neišspręs visų gerovės problemų - jas išspręstų darbo efektyvumo gerinimas.

Pritrūkus ekonominės logikos – moratoriumas

„Labai aiškiai pasakome - jei bus protokolinis sprendimas (antradienį - BNS), kad MMA paskutinį kartą didiname remdamiesi gera valia, tuomet didinimui pritarsime. Priešingu atveju MMA didinimo klausimui konfederacija paskelbs moratoriumą“, - BNS sakė Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Pasak D.Arlausko, verslo atstovai ne kartą siūlė diferencijuoti MMA pagal pramonės šakas, regionus.

„Tačiau tenka konstatuoti, kad Trišalė taryba yra ne socialinė partnerystė, o manipuliavimo įrankis. Nors iniciatyvą dėl MMA didinimo turėtų teikti Trišalė taryba, projektą teikia Vyriausybės atstovai - tame nėra socialinės partnerystės“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Anot konfederacijos, šiuo metu Lietuvoje MMA santykis su vidutiniu atlyginimu sudaro apie 42 proc. ir yra vienas didesnių pasaulyje. Europos Sąjungoje šis santykis svyruoja nuo 35 proc., Čekijoje - iki 50 proc., Prancūzijoje ir Graikijoje bei kitose pasaulio šalyse - nuo 20 iki 50 procentų.

Siūlė sieti su ekonominiais rodikliais

MMA būtų keičiamas kas dvejus metus, apie būsimą minimalaus darbo užmokesčio dydį būtų pranešama metų viduryje, o jis įsigaliotų ir būtų skaičiuojamas nuo kitų metų sausio 1 dienos, teigiama Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pranešime.

„Tai leistų prognozuoti ir pasirengti minimalaus darbo užmokesčio didinimui suinteresuotoms valstybės institucijoms, darbdaviams ir visiems kitiems socialiniams partneriams“, - pranešime tvirtino konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Verslo darbdavių konfederacija siūlė, kad MMA būtų keičiamas dydžiu, lygiu vidutinio darbo užmokesčio, darbo našumo ir vartojimo kainų indekso pokyčių per dvejus metus vidurkiui, padaugintam iš koeficiento 0,75. Anot konfederacijos, šis koeficientas reikalingas kaip rezervas tam atvejui, jei trijų minėtų indeksų pokyčių vidurkis vis tik būtų neigiamas dydis.

„Tokiu atveju minimalus darbo užmokestis nebūtų mažinamas, panaudojant sukauptą rezervą. Minimalus darbo užmokestis vėl būtų didinamas, kuomet minėtų indeksų pokyčių vidurkis taptų teigiamas“, - pranešime sakė D.Arlauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaje

Vaje portretas
Ir vėl NPD ( neapmokestinamų pajamų dydį)" užmiršo"pakelti, taigi nuo to " MMA" padidinimo beveik pusė mokesčiams atimama- tai bent pasirinks valdžia mokesčių, o privatus darbdavys ką - iš savo pelno gal mokės- aišku, ne,atitinkamai padidins darbo krūvį....

manau

manau portretas
Greitai susilygins visų algos, dauguma dirbs už minimumą, nes keliama tik minimali alga, o kas gauna daugiau, atlyginimas stovi vietoje.

Karočeee

Karočeee portretas
Nu ką, reiks ieškoti darbo, kur atlyginimas priklauso nuo MMA, nes geriau su aukštuoju juodadarbiu būti, negu už tiek pat dirbti atsakingą darbą
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių