- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros energijos tiekėjai stebi elektros kainų augimo tendenciją dėl nepalankių šių metų klimato sąlygų ir prognozuoja, kad elektros brangimas užsitęs, bet jau dėl kitų priežasčių, susijusių su elektros gamybų pajėgumų Europoje mažėjimu.
„Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausančio elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimo“ laikinoji generalinė direktorė Diana Kazakevič Eltai teigė, kad elektros kaina kyla visame elektros biržos „Nord Pool“ regione.
Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje, su kuria Lietuva sujungta elektros jungtimi „Nord Pool“, vidutinė elektros kaina praėjusiais metais siekė 32,18 EUR/MWh. Tačiau vien šių metų pirmojo pusmečio vidutinė kaina pakilo jau iki beveik 40 EUR/MWh, pastebi „Energijos tiekimo“ vadovė.
Lietuvoje praėjusiais metais „Nord Pool“ biržos elektros kaina pernai pasiekė 35,13 EUR/MWh ir buvo mažiausia nuo 2012 metų, kai Lietuva prisijungė prie elektros biržos. Tačiau šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina pasiekė 43,7 EUR/MWh.
„Visais šių metų mėnesiais elektros energija buvo brangesnė nei pernai, o pastaruosius keletą mėnesių - gegužę ir birželį - kainos buvo net trečdaliu didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, - Eltai teigė ir elektros tiekimo grupei „Latvenergo“ priklausančios „Elektrum Lietuvos“ direktorius Martynas Giga.
M. Gigos teigimu, pastaruoju metu elektros energijos kainų pokyčius lemia įvairūs veiksniai. Tarp jų - vyraujant šiltiems ir sausiems orams nusekę vandens rezervuarai bei dėl šios priežasties mažesnės elektros energijos gamybos apimtys Šiaurės šalių hidroelektrinėse.
„Šių metų pirmojo pusmečio aukštas kainas lėmė neįprastai šalti žiemos bei pavasario orai Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Skandinavijoje mažesnis nei įprastai kritulių kiekis lėmė žymiai mažesnę gamybą hidroelektrinėmis, o dėl trumpo pavasarinio potvynio aukštos kainos išsilaikė ir pavasarį“, - aiškino ir D. Kazakevič.
„Elektrum Lietuvos“ vadovo pastebėjimu, tokia situacija, kuomet Šiaurės šalyse įsivyravę šilti ir sausi orai augina elektros kainas, pasikartoja periodiškai. Paskutinį kartą panaši situacija buvo stebima 2013-aisiais - tuomet vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ sistemoje pasiekė 38,10 EUR/MWh ir buvo net 22 proc. arba 8,69 EUR/MWh didesnė nei 2017-ųjų vidurkis.
Be to, tiekėjų atstovų teigimu, elektros energijos kainos biržoje dėl tarptautinių tendencijų gali augti ir toliau.
„Artimiausiu laikotarpiu kainos augs dėl brangstančių dujų. Kinijai aktyviai anglines elektrines keičiant į dujines, pasaulyje auga gamtinių dujų paklausa, o dėl to didėja ir šio ištekliaus kaina. Be to, didėja apyvartinių taršos leidimų kainos“, - komentavo D. Kazakevič.
M. Giga taip pat mano, kad augimo tendencija kol kas laikysis - tai, pasak jo, rodo ir ateities sandorių kainos.
„Pavyzdžiui, tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos prekybos zonose birželį trečiojo ketvirčio sutarčių kainos ūgtelėjo 8 proc. iki 61,90 EUR/MWh.
Ateinančiais mėnesiais įtakos elektros energijos kainai Lietuvoje gali turėti ir laukiantis „NordBalt“ atjungimas. Skaičiuojama, kad šiai jungčiai veikiant visu pajėgumu, ja į Lietuvą atiteka maždaug 36 proc. visos importuojamos elektros energijos. Vadinasi, atjungimo laikotarpiu, sumažėjus galimai pasiūlai, kainų pakilimas gali būti tikėtinas.
Pastarųjų kelerių metų statistika rodo, kad „NordBalt“ veikiant visu pajėgumu vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekia 35,08 EUR/MWh, „NorBalt“ veikiant ne visu pajėgumu - 40,28 EUR/MWh, o „NordBalt“ neveikiant - 40,72 EUR/MWh“, - komentavo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Ilguoju laikotarpiu, anot D. Kazakevič, elektros kaina, prognozuojama, taip pat didės, nes Europoje mažėja gamybos pajėgumų. Ilguoju laikotarpiu uždarinėjamos atominės elektrinės Europoje lems stabilios elektros energijos gamybos mažėjimą.
„Galima teigti, kad prasideda aukštesnių elektros kainų didmeninėje rinkoje laikotarpis. Koks bus kainų augimas ir kiek laiko jis tęsis, prognozuoti yra sunku. Tai priklausys nuo energijos poreikio augimo, energijos gamybos technologijų vystymosi ir įdiegimo spartos, bei teisinio reguliavimo“, - pabrėžė „Energijos tiekimo“ vadovė.
Tuo tarpu M. Giga sako, kad, kalbant apie atominių elektrinių uždarymą Europoje, tikimasi, jog tai neturės didelės įtakos elektros energijos kainoms regione, nes uždaromus pajėgumus turėtų pakeisti elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.
„Vis dėlto gamybai iš atsinaujinančių šaltinių balansuoti, stabilumui palaikyti energija bus gaminama ir iš iškastinio kuro, o prognozuojamas elektros kainų padidėjimas Skandinavijos šalyse po 2022 m. atitinka bendrą kuro - dujų, anglies - kainų augimo tendenciją“, - sakė M. Giga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...